Skaudi nesėkmė sekmadienio rinkimuose paskatino F.Hollande'ą
atleisti buvusį premjerą Jeaną-Marcą Ayrault
ir pakeisti jį griežtai kalbančiu vidaus reikalų ministru Manueliu Vallsu.
Prezidentas ir naujasis premjeras negaišdami laiko radikaliai
pertvarkė vyriausybę, paliko joje tik 16 ministrų vietoje buvusių
38 ir paskyrė į ją du naujus žmones.
S.Royal, kuri F.Hollande'ui pagimdė keturis vaikus ir kuri 2007
metais pralaimėjo prezidento rinkimus Nicolas Sarkozy, buvo paskirta aplinkos ministre ir įspūdingai sugrįžo į
pagrindinės srovės politiką.
S.Royal yra viena didžiausių Socialistų partijos sunkiasvorių,
bet jos įtraukimą į pirmąjį F.Hollande'o ministrų kabinetą,
kaip kalbama, blokavo tuometinės prezidento draugės Valerie
Trierweiler priešiškumas.
Dabar šios kliūties nebėra, nes F.Hollande'as išsiskyrė su
V.Trierweiler sausio mėnesį, kai pasirodė pranešimų esą jis
užmezgė romaną su aktore Julie Gayet.
Pierre'as Moscovici, kuris, kaip finansų ir
ekonomikos ministras nesugebėjo ištraukti Prancūzijos iš
ekonominių bėdų, buvo pakeistas dviem kontrastiškais politikais.
Buvęs darbo ministras Michelis Sapinas,
artimas F.Hollande'o sąjungininkas ir griežto biudžeto šalininkas,
dabar buvo paskirtas į įtakingą finansų ministro postą.
Ekonomikos ministru buvo paskirtas kairiojo sparno atstovas Arnaud
Montebourg'as, kuris, kaip pramonės atnaujinimo
ministras ankstesnėje vyriausybėje, buvo griežtai kritikuojamas,
kad yra priešiškas verslui.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas
ir gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas
išsaugojo savo postus
Milžiniški iššūkiai
Naujosios vyriausybės laukia sunkus uždavinys sumažinti
nedarbą, kuris vasario mėnesį šalyje buvo rekordinis – 3,34 mln.
bedarbių.
Ministrams reikės spręsti „ekonominį kontekstą, kuris
smarkiai pablogėjo“, sakė Fredericas Dabi iš
visuomenės nuomonės tyrimo instituto „Ifop“. Biudžeto deficitas
Prancūzijoje po socialistų valdymo 22 mėnesių vis dar yra labai
aukštas.
Tuo tarpu augimo beveik nėra, ir prancūzų pyktis atsispindėjo
sekmadienį įvykusiuose municipalitetų rinkimuose, po kurių
socialistai prarado 155 miestų ir miestelių kontrolę, kuri teko
pagrindinei opozicijai ir kraštutiniams dešiniesiems.
F.Hollande'as pavedė M.Vallsui įgyvendinti verslui palankių
priemonių paketą, vadinamąjį Atsakomybės paktą, kuriuo numatoma
mažinti mokesčius firmoms, stabdančius darbo vietų kūrimą ir
ekonomikos augimą; šių priemonių įgyvendinimas bus kompensuojamas
mažinant kitas biudžeto išlaidas 50 mln. eurų.
Jis taip pat paprašė jo išjudinti naują „Solidarumo
paktą“, kuris apimtų priemones išlaidoms švietimui ir sveikatos
apsaugai didinti ir asmeninių pajamų mokesčiams mažinti.
Tačiau kai kurie Socialistų partijos veikėjai yra smarkiai
nepatenkinti 51 metų M.Vallso paskyrimu į premjero postą.
Buvęs vidaus reikalų ministras labai populiarus tarp įvairių
politinių pažiūrų rinkėjų, tačiau šis politikas, dėl savo
stiliaus ir programos neretai lyginamas su buvusiu Didžiosios
Britanijos premjeru Tony Blairu, yra užsitraukęs
griežtesnės kairiosios pakraipos partios, socialistų, nemalonę.
Žaliųjų partija EELV jau paliko vyriausybės laivą,
antradienio vakarą paskelbusi, kad „EELV atsisako dalyvauti Vallso
vyriausybėje“, – nors būtent naujasis premjeras pasiūlė
įkurti didesnę ministeriją, atsakingą už ekologiją, energetiką
ir susisiekimą, kuriai jie galėjo vadovauti.
Pasak ekonomistų, dabar itin svarbus klausimas, ar naujoji
vyriausybė toliau vykdys įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES)
sumažinti Prancūzijos biudžeto deficitą nuo 4,3 proc. iki 3 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikėtina, kad Paryžius šį
uždavinį atidės į šalį, tačiau tai gali užrūstinti Briuselį.
„Manau, Prancūzija puikiai žino savo įsipareigojimus. Jai
buvo suteikti dveji metais – ir akivaizdu, jog reikia atlikti kai
kuriuos darbus“, – euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas
perspėjo antradienį.
Analitikai prognozuoja, kad M.Vallsas savo ministrus daug
griežčiau kontroliuos negu jo pirmtakas.
F.Dabi pareiškė: „Buvo susidaręs įspūdis, kad Ayrault
nelabai vadovavo savo vyriausybei.“
