Pirmadienį interviu komercinei televizijai jis sakė, kad šių žingsnių imamasi atsižvelgiant į neseniai paskelbtą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ataskaitą, kurioje teigiama, kad
Latvijoje galiojančios kalbos vartojimo normos yra diskriminacinės.
„Tai buvo trečioji komiteto ataskaita apie situaciją
Latvijoje, ir jos išvados kartojasi“, - sakė A.Timuška.
Pasak VKC vadovo, Latvijoje vis dar dažni Valstybinės kalbos
įstatymo pažeidimai, daug jų susiję su latvių kalbos vartojimu
paslaugų sektoriuje.
„JT Žmogaus teisių komitetas mano, kad kalbos įstatymas
varžo mažumų darbo galimybes, nes yra nustatyti tam tikri kalbos
reikalavimai dirbant tam tikrą darbą. Mes laikomės nuomonės, kad
tie reikalavimai yra pagrįsti, nes žmonės Latvijoje, dirbantys bet
kokiame sektoriuje, turi mokėti bendrauti latviškai“, - sakė
A.Timuška.
Jis taip pat pridūrė, jog reikalavimai, susiję su valstybinės
kalbos mokėjimu, gali būti tik sugriežtinti.
Praėjusią savaitę paskelbtoje JT Žmogaus teisių komiteto
ataskaitoje Latvija raginama keisti diskriminacines kalbos taisykles,
nes jos esą riboja rusakalbių ir kitų mažumų atstovų darbo
galimybes.
Komitetas pabrėžė, kad jam susirūpinimą kelia „ kalbos
mokėjimo reikalavimų diskriminacinis poveikis mažumų atstovų
įdarbinimui ir darbinei veiklai bei tai, kad čia gyvenantys
nepiliečiai negali dirbti pagal tam tikras profesijas privačiame
sektoriuje“.
Ataskaitoje Latvija raginama peržiūrėti kalbos įstatymą,
„kad būtų užtikrinta, jog bet kokie ne latviškai kalbančių
asmenų teisių suvaržymai būtų pagrįsti, proporcingi ir
nediskriminaciniai“, bei palengvinti šių asmenų bendravimą su
valdžia.
