Pavasario sesiją pirmadienį Seimas pradėjo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatų aptarimu. Pasibaigus diskusijoms Seimo plenarinio posėdžių salėje, politikai dalinosi įžvalgomis su žiniasklaida.
Kaip pastebėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, iš esmės visa Lietuvos pirmininkavimo programa buvo įvykdyta.
Jį papildydamas Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis pažymėjo, kad Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu nuveikė daugiau nei iš jos buvo tikimasi ir sulaukė puikių užsienio nevyriausybinių organizacijų vertinimų.
"Jei pažvelgtume statistiškai, mūsų pirmininkavimo metu priimta 2,5 karto daugiau įstatymų negu paprastai tai padaro pirmininkaujanti šalis. Mes esame sumušę absoliučius rekordus, nė viena šalis dar nėra pasiekusi tokio rezultato - iš esmės įgyvendinta viskas, ką buvo galima įgyvendinti", - sakė R.Karoblis.
Apibendrindamas Lietuvos pirmininkavimo trūkumus ambasadorius pažymėjo, kad sprendžiant tam tikrus klausimus Lietuvai pritrūko paskutinės nakties, tačiau tokios situacijos dažniausiai susiklostė Europos Komisijai ar šalims narėms reiškiant skirtingas pozicijas ir taip užblokuojant derybas.
"Nepaisant to, net 95 proc. darbo buvo atlikta. Buvo šiek tiek pavydu žiūrėti į pirmininkaujančią Graikiją, kuri praktiškai nusinešė mūsų rezultatą - per pirmą savo pirmininkavimo posėdį nusiskynė laurus, bet tai kiekvienos pirmininkaujančios šalies likimas", - sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES.
G.Kirkilui išreiškus apgailestavimą dėl situacijos su Ukraina ir "ne iki galo" pavykusios" Rytų partnerystės programos, politikas sulaukė Gruzijos ambasadorės atsako.
"Nesutinku, kad Lietuva gali būti kaltinama dėl to, kad kažkas nepasisekė Rytų partnerystės atžvilgiu. Gruzijai Rytų partnerystės susitikimas buvo istorinis įvykis, manau, kad Moldova galėtų pasakyti tą patį. (...) Neabejotina, kad Rytų partnerystė, kaip Lietuvos prioritetas, pats skatino aktyvesnį domėjimąsi procesu ir jį suaktyvino šiose šalyse", - pabrėžė Ch.Salukvadzė.