A.Ansipas seka Valdžio Dombrovskio pavyzdžiu – pastarasis pasitraukė pernai lapkritį. Tiesa, dėl tragiškesnių aplinkybių – po to, kai Rygoje, įgriuvus parduotuvės „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, Latvijos premjeras prisiėmė asmeninę atsakomybę už šią tragediją.
O Estijos premjerui, ministrų kabinetui vadovavusiam jau nuo 2005-ųjų, specialios progos pasitraukti nereikėjo.
Apie tai, kad užleis premjero kėdę, A.Ansipas prabilo dar 2012 metais.
Tačiau, regis, didesnę iniciatyvą šiuo atveju parodė pati Reformų partija, kurios populiarumas jau gerą pusmetį akivaizdžiai šlubuoja.
Tikriausiai dėl to naujuoju ministru pirmininku greičiausiai taps Siimas Kallas – patyręs Estijos politikos veteranas.
S.Kallas pastarąjį dešimtmetį praleido Briuselyje, kur nuo 2010-ųjų yra ES transporto komisaras ir Europos Komisijos vicepirmininkas. Bet dabar jo politinių raumenų ir populiarumo reikia Taline – Reformų partijai, rašo „Lietuvos rytas“.
Išsilaikė ir per krizę
Devyneri A.Ansipo metai vadovaujant Estijos – vienos sėkmingiausių posovietinio bloko šalių – vyriausybei tikrai galėjo būti blogesni.
Iš posto 57 metų politiko, atstovaujančio nuo pat nepriklausomybės atkūrimo šalies politikoje įsitvirtinusiems liberalams, neišvertė nei rusakalbių sukeltos riaušės dėl Bronzinio kario statulos perkėlimo 2007 metais, nei po to kilusi ekonominė krizė.
„Estijos krizė nepagailėjo, kaip ir kitų Europos valstybių. Bet mes sureagavome keliais mėnesiais anksčiau nei lietuviai ir tikrai anksčiau nei latviai, todėl nukentėjome mažiau“, – „Lietuvos rytui“ teigė vienas Estijos dienraščio „Postimees“ redaktorių Marti Aavikas.
A.Ansipo Reformų partija prieš smogiant krizei valdančiojoje koalicijoje dirbo drauge su Tėvynės ir „Res Publica“ sąjunga bei socialdemokratais.
Tačiau pastarieji, nepatenkinti vyriausybės veikla įsibėgėjant krizei, pasitraukė iš valdžios. Reformų partija bandė derėtis. Nesėkmingai – su dabar jau iširusia Estijos liaudies sąjunga, bet galiausiai šalį liko valdyti mažumos vyriausybė.
„Žinoma, A.Ansipui buvo sunku, tačiau jis negalėjo prileisti socialdemokratų prie valdžios. Tiesa, 2009-ųjų birželį, priimant svarbius mokesčių paketus, padėjo dabar parlamente atstovų nebeturintys žalieji“, – tvirtino M.Aavikas.
Rinkėjai premjeru patikėjo.
2011-ųjų kovą, Estijai jau įsivedus eurą, Reformų partija laimėjo 33 vietas iš 101 parlamente ir jau galėjo sudaryti koaliciją tik su Tėvynės bei „Res Publica“ sąjunga.
Praėjusių metų gruodžio 4-ąją A.Ansipas tapo ilgiausiai valdančiu vyriausybės vadovu Europos Sąjungoje.
Rinko pensininkų balsus
Tad ir pasitraukti A.Ansipas gali aukštai iškelta galva. Šiaip ar taip, jis, buvęs Latvijos premjeras V.Dombrovskis ir Lietuvos ekspremjeras Andrius Kubilius Estijos spaudoje ne kartą krikštyti šauniąja trijule, priėmusia panašius – skaudžius, bet reikalingus – sprendimus per krizę.
„Visi jie čia daug kam atrodė gana panašūs: du fizikai, vienas chemikas. Premjerai reguliariai susitikdavo ir tardavosi – bendravimas buvo tikrai puikus, neoficialus“, – „Lietuvos rytui“ teigė „Postimees“ žurnalistė Evelyn Kaldoja.
A.Ansipo vyriausybę itin gerbė ir partneriai NATO. Estija net krizės įkarštyje sugebėjo skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto gynybai – to negalima pasakyti apie dešiniųjų valdytą Lietuvą, Latviją ir daugelį kitų Aljanso narių.
„Toks įsipareigojimas, kuris rekomenduojamas NATO vadovybės, labai svarbus, ypač dabartinės krizės Ukrainoje kontekste. Žinau, kad Estija dėl tokio principingumo NATO sulaukia ypač daug dėmesio ir pagarbos“, – teigė M.Aavikas.
Pasitraukiantis premjeras pačioje Estijoje vertinamas dvejopai. Jį esą mėgsta ir vertina išsilavinę miestiečiai, o provincija kaltina dėl emigracijos ir kitų problemų.
„Kiek keista, bet A.Ansipui simpatizuoja Estijos pensininkai. Taip, oficialiai jis – liberalas, bet visi žino, kad premjeras vadovaujasi konservatyviomis vertybėmis“, – tvirtino E.Kaldoja.
Apklausos nuolat rodo, kad A.Ansipą kaip politiką teigiamai vertina daugiau nei 90 proc. estų. Tiesa, šalies rusakalbiai jo nekenčia ir apskritai nepripažįsta – kalti neramumai 2007-aisiais, kai buvo perkelta Bronzinio kario statula.
„Mano kolega kartą pajuokavo, kad jei A.Ansipas būtų savo rankomis pasmaugęs rusą centrinėje Talino aikštėje, jo populiarumas tarp estų būtų pasiekęs 100 proc.“, – sakė E.Kaldoja.
Apklausos kelia nerimą
Ir vis dėlto A.Ansipas traukiasi. Viena vertus, po devynerių metų valdžioje pavargo ir jis, ir rinkėjai, vis dažniau kaltinę premjerą dėl įvairiausių problemų.
„A.Ansipas pats to niekada nepripažino, bet nuo 2011 metų Estija stovi vietoje ir jis nesugeba išjudinti šalies.
Kairiesiems nepatinka, kad valdžiai įdomi tik liberali ekonominė politika ir BVP augimas.
Verslo bendruomenė ir dešinieji skundžiasi pernelyg dideliais mokesčiais.
Tad A.Ansipo pasitraukimas – vienas geriausių jo sprendimų per pastaruosius trejus metus“, – pabrėžė vienas Estijos verslo laikraščio „Äripäev“ vadovų Igoris Rostovas.
Savo ruožtu dienraštis „Postimees“ šią savaitę pažymėjo, kad daugelis A.Ansipo argumentų, tikusių per krizę, dabar estams nebeatrodo patrauklūs.
„Vyriausybės arogancija kartais stebino.
Bet kokią kritiką premjeras atremdavo aiškinimais, kad „viskas gerai“, kad „kitur blogiau“. Statistika sunkiai gyvenančių žmonių neguodžia“, – skelbė dienraščio vedamasis.
Nepadėjo ir skandalas dėl partijos finansavimo.
2012-aisiais Reformų partijos narys Silveris Meikaras paskelbė, kad jis padėjo pervesti į partijos sąskaitą 7,6 tūkst. nežinomos kilmės eurų.
Nors prokurorai nutraukė pinigų plovimo ir neteisėto politinio finansavimo bylą, dėmės valdantieji taip ir nenusiplovė.
Nenuostabu, kad apklausos bent vasarį rodė, jog opozicijoje dirbančios Centro partijos ir socialdemokratų koalicija laimėtų rinkimus į parlamentą, jei jie vyktų dabar.
Talino mero Edgaro Savisaaro vadovaujama Centro partija surinktų 27 proc., o socialdemokratai – 26 proc. balsų. Tuo metu Reformų partijai tektų tenkintis 21 proc., o Tėvynės ir „Res Publica“ sąjungai – 19 proc. balsų.
E.Savisaarui pakenks kalbos
Bet iki 2015 metų parlamento rinkimų dar liko metai – Estijos politikoje daug kas gali keistis. Ir jau keičiasi.
„Apklausų rezultatai kas mėnesį vis kitokie.
O mūsų socialdemokratams sekasi tol, kol jie nieko nekomentuoja. Vos prabilus atsiranda problemų“, – „Lietuvos rytui“ teigė E.Kaldoja.
M.Aavikas taip pat atkreipė dėmesį į Centro partijos lyderio E.Savisaaro šios savaitės kalbą apie situaciją Ukrainoje.
„Dabartinė Ukrainos vyriausybė, suformuota banditų, neturi nei mandato, nei kompetencijos surengti laisvus rinkimus“, – skandalingai pareiškė Talino meras, Estijoje dažnai vadinamas Rusijos agentu šalyje.
„Šio kvislingo (tai tėvynės išdaviko sinonimas. – Red.) žodžiai gali pakenkti Centro partijos populiarumui.
Juk Estijoje gyvena 30 tūkstančių ukrainiečių, o ir ne visi etniniai rusai mano taip, kaip E.Savisaaras“, – „Lietuvos rytui“ teigė M.Aavikas.
Dabartinė valdančioji koalicija prieš balsavimą neabejotinai pasistengs priminti rinkėjams E.Savisaaro kalbas. Bet yra ir naujas koziris – A.Ansipą pakeisiantis S.Kallas.
Jis 2002–2003 metais jau buvo premjeras.
A.Ansipas dabar greičiausiai dirbs Europos Komisijoje, kur pakeis būtent 65-erių S.Kallą.
Estų politikas Andresas Herkelis tokius mainus netgi palygino su Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo žaidimu Rusijos prezidento ir premjero postais.
Netiki progresiniais mokesčiais
Akivaizdu, kad Reformų partija ir visa valdančioji koalicija jau ruošiasi kitų metų parlamento rinkimams, o pokyčių viršūnėje prireikė dėl nerimą keliančių apklausų rezultatų. Kuo skirtingi A.Ansipas ir S.Kallas?
„Manau, kad A.Ansipas, kuris iki šiol gyvena ne Taline, o Tartu priemiestyje, yra šiek tiek arčiau žmonių, arčiau rinkėjų.
Savo ruožtu S.Kallas atstovauja intelektualams. Žinoma, nesakau, kad A.Ansipas neintelektualus, bet skirtumų yra“, – tvirtino E.Kaldoja.
„Äripäev“ mano priešingai. Esą A.Ansipo savybės – arogantiškumas, pomėgis ilgai ir išsamiai kalbėti – jam bus kur kas naudingesnės Briuselyje nei buvo Taline.
Pats S.Kallas priima iššūkį: „Reformų partijai trūksta pasitikėjimo. Politikoje tai yra įprasta, vyksta nuolatinė kova.
Bet jeigu tavimi nepasitikima, privalai kiekvieną dieną įrodyti, kad esi geriausias.“
E.Savisaaras neseniai pareiškė, kad S.Kallas, net dešimt metų praleidęs Briuselyje, kur įvesti progresiniai mokesčiai, turėtų neprieštarauti Centro partijos siūlymams tokius mokesčius patvirtinti ir Estijoje.
„Ne, aš tokia sistema netikiu.
Ši tema itin svarbi, ir aš nesuprantu, kodėl progresiniai mokesčiai yra sąžiningesni. Aš jų niekada neremsiu“, – interviu „Postimees“ nukirto S.Kallas.
A.Ansipas prieš S.Kallą
A.Ansipas
Gimė: 1956 m. Tartu
Išsilavinimas: chemikas
Pareigos: Tartu meras (1998–2004 m.), ekonomikos reikalų ir komunikacijos ministras (2004–2005 m.), premjeras (2005–2014 m.)
S.Kallas
Gimė: 1948 m. Taline
Išsilavinimas: ekonomistas
Pareigos: užsienio reikalų ministras (1995–1996 m.), premjeras (2002–2003 m.), ES ekonomikos ir monetarinės politikos komisaras (2004 m.), ES administracinių reikalų, audito ir kovos su sukčiavimu komisaras (2004–2010 m.), ES transporto komisaras (2010–2014 m.)
