„Man labai skaudu dėl sūnaus žūties, ir norėtųsi, kad „Maxima“ griūties kaltininkai bent žinotų, kad jie yra kalti. Aš ne kraugerys, nenoriu nieko sodinti į kalėjimą. Bet katastrofos kaltininkas turi išgirsti nuosprendį, jam turi būti pasakyta: „Tu kaltas, nes tą ir tą padarei neteisingai.“ To reikia bent jau tam, kad tokia tragedija nepasikartotų“, – portalui lrytas.lt sakė Jūrmaloje gyvenantis 64 metų Imantas Burvis. Jo sūnus 43 metų Andrejus Burvis - vienas iš 54 žuvusių po prekybos centro nuolaužomis.
Per savo advokatą dėl „Maxima“ prekybos centro griūties pradėtą tyrimą sekantis I.Burvis abejoja, ar tikrieji šios tragedijos kaltininkai bus pasodinti į teisiamųjų suolą.
Latvijos Seimo nariu buvęs, aktyvus visuomenininkas I.Burvis daugiau nei pusšimčio žmonių gyvybę nusinešusią katastrofą vadina užsakomąja žmogžudyste, o save laiko ir nukentėjusiuoju, ir kaltininku: „Jaučiu kaltę, kad dirbdamas Seime nepasipriešinau tokios korupcinės sistemos įsigalėjimui.“
Tai – užsakomoji žmogžudystė
I.Burviui įstrigo vieno nelaimės vietoje sutikto žurnalisto žodžiai: „Ši katastrofa yra ne atsitiktinumas, o dėsningumas. Atsitiktinumas čia – tik katastrofos vieta ir aukų vardai.“
Pašnekovas kalbėjo, kad visose šalyse žmonės moka mokesčius. „Švedijoje ar Šveicarijoje juos sumokėjęs pilietis gauna už tai saugumą. O mes sumokėję ne mažesnius mokesčius to saugumo neturime. Žmonės Latvijoje kasdien žūva keliuose, bet jūs niekur neperskaitysite, kad kaltas kelias. Visada kaltu tampa žuvusysis.
Jei važiuojate iš Talino į Vilnių, labiausiai jus išvargins būtent Latvijoje esanti šio kelio atkarpa. Tas pražūtingas kelias – tai ta pati „Maxima“.
Aš sutinku su šalies prezidento Andrio Bėrzinio nuomone, kad „Maxima“ pastato griūtis – tai masinė žmogžudystė, o ne nelaimingas atsitikimas. Pasakyčiau dar griežčiau: tai – užsakyta žmogžudystė. Užsakymas nužudyti buvo, o nusikaltimo būdą, laiką ir vietą parinko likimas.
Dėl to, kad taip viskas Latvijoje susiklostė, jaučiuosi kaltas ir aš, nes tapau vienu iš tų, kurie tą sistemą kūrė. Gal man pritrūko jėgų, drąsos, gal užvaldė noras gyventi patogiau, ir aš per anksti pasitraukiau į šalį. Dėl to, kad jaučiuosi ne tik nukentėjusiuoju, bet ir tam tikra prasme kaltininku, patikėkite, man yra daug sunkiau, nei kitiems per šią tragediją artimųjų netekusiems žmonėms“, – sakė 1998–2002 metais Latvijos Seimo nariu buvęs I.Burvis.
Šalyje įsigalėjo korupcija
Tarptautinės teisės eksperto išsilavinimą turinčio, šiuo metu jau pensininko I.Burvio nuomone, į šį nusikaltimą reikėtų žvelgti trimis aspektais: techniniu, administraciniu ir politiniu.
„Iš techninės pusės didžiausia pretenzija „Maxima“ – kad buvo išjungta perspėjimo sistema. Mano sūnus pats vertėsi perspėjimo sistemų diegimu, todėl išgirdęs pavojaus signalą jis tikrai nebūtų likęs parduotuvėje. Kad prieš pat griūtį perspėjimo sistema jau nebeveikė, galiu drąsiai tvirtinti remdamasis ir savo marčios žodžiais, kuri tuo metu stovėjo vos už poros metrų nuo mano sūnaus.
Pavojaus signalas prekybos centre buvo pasigirdęs kiek anksčiau, tačiau niekas ten nesiaiškino, kas vyksta, ir išjungė perspėjimo sistemą. Tai, mano nuomone, yra pats didžiausias nusikaltimas. Nes dėl pelno buvo rizikuojama žmonių gyvybe.
Antras šio nusikaltimo aspektas – tai techninių objektų kokybė. Koks buvo pastato stogas, kokie pamatai, kokios laikančiosios konstrukcijos. Dabar aiškėja, kaip ten vyko statybos, kokie gaisrai buvo kilę.
Aš įsitikinęs, kad po gaisro, kuris ant pastato stogo kilo likus mėnesiui iki jo atidarymo, konstrukcijų stiprumas nebuvo patikrintas taip, kaip turėjo būti padaryta. Įrodymų neturiu, tačiau manau, kad čia pagrindiniu argumentu tapo šlamantys popierėliai: gal latai, gal litai, gal eurai. Aš įsitikinę, kad taip ir buvo.
Ir trečia – tai korupcinė sistema. Buvęs generalinis prokuroras Janis Maizytis per dvylika metų faktiškai sukūrė korupcijos pridengimo sistemą. Žmonėms, kurie tarnybą panaudoja asmeniniams tikslams, mano nuomone, tapo lengviau apsiginti nuo teisėsaugos struktūrų.
Jei kas pakelia balsą dėl to, kad kažkas daroma neteisingai, yra kviečiamas į Generalinę prokuratūrą ir ten jam sakoma: „Duok faktus, o jei ne – už šmeižtą keliausi į teimą.“ Mūsų Generalinė prokuratūra tapo politiniu įrankiu vidaus politikos fronte“, – tvirtino I.Burvis.
Pasigedo specialistų profesionalumo
Buvęs Latvijos Seimo narys įsitikinęs, kad profesionalumo trūko ir į nelaimės vietą pasiųstiems gelbėtojams.
„Prie „Maxima“ griuvėsių praleidau ne vieną dieną ir mačiau, kaip vyko gelbėjimo operaciją. Į įvykio vietą atsiųsti gelbėtojų mokyklos kursantai ilgai ten stovėjo nieko neveikdami, nes neatsirado žmogaus, kuris nuspręstų, kaip juos panaudoti, ką ir kur reikia daryti. O svarbiausia – ką galima padaryti saugiai.
Gavau nepatikrintos informacijos, kad trys gelbėtojai žuvo tuo metu, kai gelbėjimo darbams vadovavo ne gelbėjimo darbų specialistas, o administratorius.
Jis paprasčiausiai negalėjo įvertinti situacijos pavojingumo. Gerai žinau, kad nepabuvęs jūreiviu netapsi geru bocmanu, o nepadirbęs bocmanu netapsi geru kapitonu.
Kol viskas ramu, karjerą pas mus daro tie, kurie turi gerų draugų ar giminaičių valdžios struktūrose. O kai jau kas atsitinka, pasirodo, kad tie karjerą padarę specialistai nieko nesugeba. Tai tokia ta mūsų dabartinė sistema – kur pulkininkais dirba seržanto mąstymą tebeturintys specialistai“, – karčių žodžių gelbėjimo operacijos organizatoriams negailėjo I.Burvis.
Tikėjosi, kad sūnus išsigelbės
Apie Zolitūdėje sugriuvusį prekybos centrą Jūrmaloje gyvenantis I.Burvis sužinojo per radiją. Išgirdus apie nelaimę, vyriškiui iškart kilo mintis paskambinti Zolitūdėje gyvenančiam sūnui: „Tačiau paėmęs telefoną nusprendžiau nebeskambinti. Pamaniau, jei sūnui kas būtų atsitikę, jau būčiau sužinojęs, o jei nieko neatsitiko, tai be reikalo jo netrukdysiu.
Santykinę ramybę nutraukė pirmosios mano žmonos telefono skambutis. Ji pranešė, kad sūnus su savo žmona buvo toje parduotuvėje. „Aliona stovi šalia manęs, o Andrejus liko parduotuvėje“, – tada man pranešė žmona.“
Tai sužinojęs I.Burvis nuskubėjo prie parduotuvės griuvėsių. Vyriškį guodė mintis, kad Rytų kovos menus įvaldęs, gerą reakciją turėjęs sūnus per griūtį liko gyvas.
Marti I.Burviui papasakojo, kad nelaimė įvyko, kai nusipirkę produktų ir sustoję prie šalia kasų esančio suoliuko dėjosi juos į maišelius. Staiga pasigirdo pokštelėjimas, ir viskas ėmė griūti tarsi kortų namelis. Smūgio bangos į greta esančią parfumerijos parduotuvę nusviesta Aliona Burvė atsipeikėjusi pamatė, kad toje vietoje, kur prieš kelias akimirkas stovėjo jos sutuoktinis, riogso nuolaužų krūva.
Betono nuolauža prispaudė koją ir pačiai A.Burvei. Išsivaduoti moteriai pavyko pasinaudojus po ranka pasitaikiusiu strypu, kaip svertu.
Mergaitė viliasi, kad tėvas sugrįš
Sugrįžusi į namus, kur jos laukė 15-metis sūnus ir 6 metų dukra, A.Burvė čia neužsibuvo ir vėl grįžo prie prekybos centro. Paaugliui sūnui moteris iškart pasakė, kas galėjo nutikti jo patėviui, o šešiametei dukrai to pasakyti neišdrįso.
„Kai pamačiau sūnaus lavoną, supratau, jog jis paprasčiausiai nespėjo įsisąmoninti, kas nutiko. Jo veide liko sustingusi šypsena, nors kūnas buvo pasiruošęs šuoliui. Dievo malonė, kad Andrejus net nesuprato, kas įvyko.
Esu įsitikinęs, kad jei būtų buvusi nors mažiausia galimybė išsigelbėti, jis ja būtų pasinaudojęs“, – liūdnai svarstė I.Burvis.
Paklaustas, kaip šią netektį išgyveno jo anūkai, I.Burvis atsakė, kad penkiolikmetis paauglys sunkiai, tačiau susitaikė su netektimi, o šešiametė mergaitė dar nelabai įsisąmonino, kas iš tikrų įvyko: „Mergaitė dalyvavo laidotuvėse, bet yra įsitikinusi, kad tėvelis sugrįš. Labai jo ilgisi ir laukia.“
Baiminasi, kad tyrimas bus vilkinamas
Paklaustas, ką mano apie tragedijos tyrimą, I.Burvis atsakė, kad šis nusikaltimas neturi būti tiriamas dvejus, penkerius, dešimt metų.
„Aš neturiu pretenzijų eiliniams tyrėjams. Mano marčią apklaususi tyrėja pati negalėjo sulaikyti ašarų. Tačiau reikia suprasti, kad tyrimas prasideda ne ten, o Generalinės prokuratūros lygmeniu.
Anksčiau rezonansiniams nusikaltimams tirti būdavo sudaroma tyrimo komisija. Dabar 56 tyrėjai dirba savo darbo vietose, o keturi prokurorai stebi, kad būtų laikomasi įstatymų. Tačiau įstatymas – kaip iešmas, kur pasuksi, ten ir pasisuks.
Latvijos problema ta, kad žmonės netiki valdančiaisiais. Mano manymu, šį tyrimą galėtų stebėti ir kontroliuoti ir visuomeninė komisija, kurią globotų prezidentas.
Tačiau tokios komisijos nariams turi būti prieinama tyrimo medžiaga, o ne ta informacija , kurią jie sužinotų perskaitę laikraščius“, – dėstė I.Burvis.
Pateikė iškalbingus faktus
Buvęs Latvijos Seimo narys net neabejoja, tragedijos kaltininkų bus surasta: „Aš įsitikinęs, kad į teisiamųjų suolą sės kiemsargis, kuris šluodamas pribėrė šiukšlių į tarpdurį, ir jos neatsidarė, sės prekybos centro apsaugininkas, kuris po aliarmo signalo, vykdydamas savo viršininkų nurodymus, neišvedė žmonių lauk.
Gal netgi sės šio filialo direktorius, nes, vykdydamas savo vadovybės nurodymus, nesivadovavo vidinėmis instrukcijomis, gal teisiamųjų suole atsidurs ir koks nors smulkus statybos vykdytojas.
Bet nesės ir netgi nebus apkaltinta „Maxima“ vadovybė, nesės nei ekonomikos ministras, nei aukšti valdininkai, kurie atsako už to ir kitų objektų priežiūrą.
Mes turime brangiausia tiltą. „Auksiniu“ praminto Pietinio tilto statyba Rygoje kainavo 567 milijonus latų (beveik 3 milijardus litų), nors pradinė jos statybos sąmata tesiekė 108 mln. latų (527 mln. litų).
Pas mus prokuratūra tampo Ventspilio merą Aivarą Lembergą. Tačiau jis sugebėjo pastatyti tiltą už 18 milijonų latų. Aš nuvažiavau į Ventspilį pažiūrėti to tilto ir gali pasakyti, kad panašaus tilto statyba bet kurioje kitoje Latvijos vietoje būtų atsiėjusi kokius 70 milijonų latų. Žmonės žino, kad pas mus „otkatai“ siekia iki 20 procentų, o Generalinė prokuratūra to nežino ir netiria.
„Otkatų“ lygis nepriklauso nei nuo „Maxima“ direktoriaus, nei nuo firmos „Re&Re“. Tai priklauso nuo politikų. Manau, kad vadinamieji „otkatai“ ir tapo pagrindine tragedijos Zolitūdėje priežastimi“.
Atsistatydinimą pavadino cirku
Premjero Valdžio Dombrovskio atsistatydinimą po „Maxima“ griūties I.Burvis pavadino cirku liaudžiai.
Pasak per šią tragediją sūnaus netekusio vyriškio, prezidentas turėjo atstatydinti premjerą pareiškęs jam nepasitikėjimą, o ne leisti jam pačiam atsistatydinti ir tokiu būdu pabėgti nuo atsakomybės.
„Jei premjeras būtų atstatydintas, tokiu būdu būtų pareikštas ir nepasitikėjimas partijai, kuri šalį valdo jau aštuonerius metus. O dabar premjeras tapo vos ne didvyriu – pamanykite, jis pats pasitraukė iš posto.
Teatras liaudžiai tęsiasi. Vyksta naujos vyriausybės formavimas, žaidimai su koalicijomis. Po tragedijos praėjo jau du mėnesiai, o valdžioje ta pati partija ir tie patys žmonės. O juk ir vaikui aišku, kad iš senų detalių naujo žaislo nesulipdysi“, – tvirtino I.Burvis.
Ar žmonės įsisąmonino Zolitūdės tragedijos pamokas, pasak I.Burvio, paaiškės netrukus: „Kovo mėnesį vyks rinkimai į Europarlamentą, o spalį – Latvijos Seimo rinkimai.
Jei ten nepateks dabartiniai valdantieji, tai pasakysiu, kad žmonės padarė išvadas. Jei viskas liks kaip buvę, išliks ir grėsmė, kad Zolitūdės tragedija pasikartos.“
Tikrins konstrukcijų stiprumą
Paklausta, kaip vyksta tyrimas, Latvijos policijos atstovė spaudai Sigita Pildava sakė, kad tyrimo mastai yra dideli: susipažįstama su tragedijos vietoje surinktais įrodymais.
„Į pagalbą tyrėjams dar buvo pasiųsta 40 policininkų. Per tyrimą taip pat paimta daug dokumentų ir kompiuterinių laikmenų. Surinktus įrodymus reikia išanalizuoti ir įvertinti.
Dar nebaigtos ekspertizės ir tragedijos vietoje.
Pastato liekanos kelia grėsmę ten apžiūrą atlikti norinčių ekspertų gyvybei, todėl prieš apžiūrą kai kurias avarinės būklės konstrukcijas reikės sutvirtinti.
Įvykio vietoje turi būti atlikta ir pastato konstrukcijų tvirtumo ekspertizė“, – portalui lrytas.lt sakė S.Pildava.
Keli tyrėjai buvo išvykę į Lenkiją pasisemti patirties iš panašų tyrimą atliekančių šios šalies pareigūnų. Kiek laiko truks Zolitūdėje įvykusios tragedijos tyrimas, S.Pildava nesiryžo prognozuoti.
Patvirtinusi, kad kol kas šioje byloje įtarimai dar niekam nepateikti, Latvijos policijos atstovė spaudai nurodė, kad tebetiriamos trys pagrindinės tragedijos versijos: „Maxima“ pastatas galėjo sugriūti dėl klaidų, kurios buvo padarytos jį projektuojant ar statant, arba įtakos tam turėjo gretimo namo statyba bei vaikų žaidimų aikštelės įrengimas ant prekybos centro stogo.
Teisme – milijoniniai ieškiniai
Pernai lapkričio 21-osios vakare sugriuvęs „Maxima“ prekybos centras Zolitūdėje pagal bendrovės „Homburg“ projektą buvo pastatytas 2011 metais ir pelnė architektūros premiją. Pastatą statė statybų bendrovė „Re&Re“.
Per „Maxima“ pastato griūtį žuvo 54 žmonės, dar 43 žmonės buvo sužaloti.
Rygos apygardos teismas jau priėmė nagrinėti 142,3 mln. eurų (beveik 500 mln. litų) ieškinį, kurį
tariamiems griūties kaltininkams – parduotuvės „Maxima“ savininkei bendrovei "Maxima Latvija", pastatą stačiusiai statybų kompanijai „Re&Re“, pastato savininkei bendrovei „Tineo“, kurią valdo „Maximos“ akcininkai, projekto rangovui „Homburg Zolitūde“ ir Rygos dūmai – pateikė trys ieškovai.
Pretenzijos tragedijos kaltininkams gali siekti 1,4 mlrd. eurų (beveik 5 mlrd. litų) ar net viršyti šią sumą.
