Po 54 žmonių gyvybę nusinešusios Rygos „Maxima“ griūties prabėgo du mėnesiai, tačiau Zolitūdės rajone teberiogsantys pastato griuvėsiai mažai kuo skiriasi nuo tų, kurių nuotraukos apskriejo pasaulį tuoj po tragedijos.
Didžiausiais skirtumas tarp to, ką Zolitūdėje buvo galima išvysti prieš du mėnesius ir ką regi dabar – ne šalčio pakąstos gėlės, o tyla ir ramybė.
Dirstelėjus į tvora aptvertus griuvėsius iškart kyla mintis, kad ten – nė gyvos dvasios. Tačiau pirmas įspūdis apgaulingas.
Prekės liko lentynose
Pažvelgus atidžiau pastebi „Maxima“ stovėjimo aikštelėje stovinčiame automobilyje besišildančius policijos pareigūnus.
Po kurio laiko iš prekybos centro griuvėsių išnyra keli darbininkai. Dar po kurio laiko į automobilių stovėjimo aikštelę sunkiasvoris vilkikas atveža ekskavatorių.
Daugiau sunkiosios technikos aptvertoje teritorijoje nematyti. Galbūt prekybos salėje griuvėsiai jau išvalyti?
Pakilus į šalia prekybos centrą stovinčio daugiabučio viršų ir dirstelėjus žemyn, nustembi išvydęs, kad vaizdas ir iš čia nedaug pasikeitė to, kurį matei praėjusių metų lapkričio pabaigoje.
Nors stogo liekanos iš prekybos centro pašalintos, tačiau jį laikiusios kolonos tebestovi. Prekybos salėje likę ir padėklais su prekėmis. Produktų matosi ir parduotuvės pasienyje esančiose lentynose.
Laukia svarbios ekspertizės
Griauti „Maxima“ pastato likučių neskubama dėl vienos priežasties – čia bus atliekama konstrukcijų tvirtumo ekspertizė, kuri gali lemti tyrimo eigą.
Nors Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis Zolitūdės „Maxima“ griūtį pavadino masine žmogžudyste, tragedijos tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl statybos normų pažeidimo, sukėlusio skaudžias pasekmes.
Maksimali už tokį nusikaltimą numatyta bausmė – ketveri metai nelaisvės.
Oficialiai informuota, kad prie šios bylos dirba 46 tardytojai, dar 40 policijos pareigūnų atlieka kitas su šios tragedijos tyrimu susijusias užduotis. Nukentėjusiaisiais laikomi 97 žmonės.
Žmones apniko abejonės
„Netikiu, kad kaltininkai bus surasti. Viskas vilkinama, niekas nesulaikytas, nežinome kaip vyksta tyrimas.
Premjeras atsistatydino, bet tai - tik politiniai žaidimai. Toks įspūdis, kad jie visi ten viršuje apie tai pamiršo ir visi laukia, kol ir mes viską pamiršime.
Bet juk žuvo 54 mūsų rajone gyvenę žmonės. Ne vieną jų pažinojau. Žuvo du mūsų name gyvenę žmonės.
Mano dukters bendramokslis žuvo - 26 metų vaikinas. Nebėra ir kitame name gyvenusios mano pažįstamos“, - portalui lrytas.lt sakė šalia sugriuvusios „Maximos“ gyvenanti Irina Storoženko.
Atsirado parduotuvių baimė
Iš I.Storoženko buto balkono prekybos centro griuvėsiai – kaip ant delno.
„Buvome šios nelaimės liudininkais. Apie pirmąją griūtį man grįžtant iš darbo telefonu pranešė namuose jau buvęs vyras. Antroji griūtis, per kurią žuvo trys gelbėtojai, įvyko jau mano akivaizdoje.
Tris paras taip ir prabudėjome balkone.
Iš pradžių patyrėme šoką – sunku net įsivaizduoti, kad gali žūti į parduotuvę atėjęs nusipirkti duonos. O juk aš taip pat ruošiausi tądien eiti į parduotuvę, bet, laimei, užtrukau darbe.
Tuoj po tragedijos buvo baisu eiti į parduotuvę apsipirkti. Netgi dabar, jei prie kasos susidaro ilgesnė eilė, norisi viską mesti ir bėgti laukan.
Po tragedijos praėjo jau du mėnesiai, bet niekas nenurimo - žmonės nori žinoti, kas kaltas. Visi laukia rezultato, negali būti taip, kad niekas dėl to liks nenubaustas“, - svarstė I.Storoženko.
Kelia įvairias versijas
Šios „Maxima“ griuvėsių pašonėje gyvenančios moters abejones sustiprina tyrimą atliekančių pareigūnų tylėjimas - nors tyrimas vyksta jau du mėnesius, tačiau tragedijos priežastys dar nėra įvardintos.
Nepriklausomi ekspertai iškėlė versijas, kad „Maxima“ pastatas galėjo sugriūti dėl statybai naudotų nekokybiškų medžiagų.
Viena prekybos centro kolona galėjo smuktelėti ir dėl greta statomo gyvenamojo namo pakitusio gruntinių vandenų slėgio.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į prieš pat statybos pabaigą ant prekybos centro stogo kilusį gaisrą, kuris galėjo susilpninti konstrukcijas jungiančias detales.
Nerimą kėlė darbai ant stogo
„Manau, kad „Maxima“ sugriuvo dėl ant jos stogo statomos vaikų žaidimų aikštelės. Kalti tie, kurie ten tiek skaldos ir žemių pripylė.
Kai pamačiau, kad ant stogo statoma aikštelė, man jau tapo neramu, o kai žvelgdama į tragedijos nuotraukas išvydau, koks skaldos ir žemių sluoksnis ten buvo užpiltas, supratau, kodėl įvyko ši tragedija.
Architektams ir statybininkams ši tragedija turi tapti pamoka, kad negalima lengvai į viską numoti – pirmiausia viską reikia kruopščiai apskaičiuoti“, - portalui lrytas.lt sakė Zolitūdės rajone gyvenanti 70 metų Žana.
Tokios pat nuomonės dėl tragedijos priežasčių laikosi ir daugiau šio rajono gyventojų.
Architektai kaltę neigia
Architektų biuro „Kubs“ vadovė Zalė Kalinka atsikirsdama į tokius priekaištus tvirtino, kad projektui buvo gauti visi reikiami leidimai.
„Be to, yra daugybė pavyzdžių, kai ant stogų įrengiamos žaliosios zonos. Durpės ir augalai ant stogo negalėjo būti stogo įgriuvimo priežastis.
Stogo tvirtumą jau tikrino, jis galėjo atlaikyti tokį svorį.
Pastato stogas atlaikė dvi sniegingas žiemas, o sniego sluoksnis svėrė kur kas daugiau“, - naujienų agentūrai LETA sakė Z.Kalinka.
Ėmė pykti ant svetimų verslininkų
Pro tragedijos vietą kasdien praeiti turinčiam 54 metų Valerijui norisi, kad šių žmonių žūtį primenančių griuvėsių kuo greičiau nebeliktų.
„Įvykus tragedijai čia visą savaitę nebuvo ramybės: žmonių - kaip miesto centre, ugniagesių mašinos, greitosios, lavonai. Buvo labai sunku visą tai ištverti, o dabar bjauru žiūrėti į tas liekanas.
Norėčiau, kad viską nugriautų, kad viso to nematyčiau. Tai viskas, ką galiu pasakyti“, - nedaugžodžiavo Valerijus.
Vyriškis įsitikinęs, kad dėl tragedijos kalti žaidimų aikštelę ant prekybos centro stogo suprojektavę ir apkrovų neapskaičiavę inžinieriai ir architektai.
Valerijus abejojo, kad tragedijos kaltininkai bus nustatyti ir kas nors sės į teisiamųjų suolą: „Manau viskas bus užgniaužta – tylu jau dabar“.
Paklausta, ko galima būtų pasimokyti iš šios tragedijos Valerijus atkirto: „Pamoka yra viena – reikia
galvoti apie vietinius verslininkus, ne įsileidinėti visokius lietuvius, švedus ar norvegus. Mūsų šalis maža ir mums tiek prekybos centrų nereikia“.
Teisme – milijoniniai ieškiniai
Kai kurie nukentėjusieji nelaukdami tyrimo išvadų patys kreipėsi teismą reikalaudami atlyginti patirtus nuostolius.
Rygos apygardos teismas priėmė nagrinėti 142,3 mln. eurų (beveik 500 mln. litų) ieškinį.
Šis tariamiems griūties kaltininkams: parduotuvės „Maxima“ savininkei bendrovei „Maxima Latvija“, pastatą stačiusiai statybų kompanijai „Re&Re“, pastato savininkei bendrovei „Tineo“, kurią valdo „Maximos“ akcininkai, projekto rangovui „Homburg Zolitūde“ ir Rygos dūmai – pareikštas ieškinys vienija tik trijų ieškovų pretenzijas.
Pretenzijos tragedijos kaltininkams gali siekti 1,4 mlrd. eurų (beveik 5 mlrd. litų) ar net viršyti šią sumą.
Todėl teismo gali būti prašoma taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones – areštuoti atitinkamos vertės atsakovų turtą.
„Maxima“ prekybos centras Zolitūdėje buvo pastatytas RE&RE inžinierių pagal bendrovės „Homburg“ projektą. Pastatas buvo pastatytas 2011 metų pabaigoje ir pelnė architektūros premiją.
