Diskusijos temos – Europos piliečių teisės, Europos atsakas į ekonomikos krizę ir Europos vizija. Renginys yra Europos Komisijos iniciatyvos, įgyvendinamos visose ES šalyse, dalis.
Per tokius Piliečių dialogus žmonės turi galimybę su ES politikais diskutuoti apie Europos piliečių teises, Europą, kurioje jie nori gyventi, ir lūkesčius, susijusius su Europos Sąjunga.
Šios diskusijos – tai atsakas į Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso raginimą surengti plačias diskusijas dėl siūlymų sukurti glaudesnę ekonominę ir pinigų sąjungą ir demokratiniu teisėtumu pagrįstą politinę sąjungą.
Piliečių diskusijos yra veiklos, skirtos 2013-iesiems – Europos piliečių metams paminėti, dalis. Šie metai skirti Europos piliečių teisėms.
2013 metais sukanka 20 metų nuo tada, kai 1993 metų Mastrichto sutartimi buvo įvesta ES pilietybės sąvoka, be to, tai yra metai prieš 2014-ųjų Europos Parlamento rinkimus.
Pagrindinė Europos piliečių metų žinia ta, kad ES pilietybė nėra vien formalumas – tai tikras statusas, suteikiantis piliečiams realias teises ir naudą įvairiais aspektais.
„Aš noriu matyti tikrą diskusiją apie tai, kaip ūkiniu ir politiniu atžvilgiu ateityje turėtų vystytis ES. Diskusija, į kurią įsitraukia kiekvienas pilietis.
Štai kodėl mes čia susirinkome. Ir aš tikrai noriu dalyvauti su jumis šioje diskusijoje“, – teigė J.M.Barroso.
„Europos Sąjunga nėra tik institucijos ar valstybės narės, Europos Sąjunga – tai 500 milijonų jos piliečių“, – per pirmąjį šių – Europos piliečių metų Piliečių dialogą Dubline teigė V.Reding.
Vertina piliečių teises
• Remiantis „Eurobarometro“ tyrimų rezultatais, 6 iš 10 ES gyventojų jaučiasi europiečiais ir nori daugiau žinoti apie savo teises, bet 46 proc. žino, kokias teises jiems suteikia ES. Savo kaip ES piliečių teises žino 52 proc. Lietuvos gyventojų. Be to, europiečiai mano, kad ES piliečių teisės yra didžiausias ES suteiktas privalumas.
• 56 proc. visos ES ir 70 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad jie labiausiai vertina laisvą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą.
• Nepaisant krizės, 19 iš 28 šalių daugiau gyventojų vertina ES ateitį optimistiškai. Į šią grupę patenka ir Lietuva – ES ateitį optimistiškai vertina 64 proc. mūsų šalies gyventojų. Be to, mažėja gyventojų, pesimistiškai vertinančių krizės poveikį užimtumui.
• Beveik septyni iš dešimties Europos (67 proc.) ir Lietuvos (72 proc.) gyventojų mano, kad ES tenka svarbus vaidmuo pasaulyje.
• Daugiau negu pusė (51 proc.) visų europiečių palankiai vertina eurą. Lietuvoje eurą palankiai vertina 40 proc. respondentų, o euro zonos šalyse bendrąją valiutą palaiko net du trečdaliai gyventojų (62 proc.).
• Iš esmės didžiausias palaikymas (68–77 proc.) yra keturiose iš penkių šalių, vėliausiai prisijungusių prie euro zonos – Estijoje, Maltoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje.
• Lietuvos respondentai kaip dvi svarbiausias problemas šalyje įvardijo nedarbą ir kylančias kainas – atitinkamai 46 proc. ir 36 proc. Visos ES respondentai kaip dvi didžiausias problemas nurodė nedarbą (51 proc.) ir ekonominę padėtį (33 proc.).
