Kasdien šimtai milijonų europiečių naudojasi ES jiems suteikiamomis teisėmis, bet tai įvertinti trukdo laimėjimus sau, o pralaimėjimus Briuseliui priskiriantys šalių politikai.
– ES pilietybei jau 20 metų. Nepaisant to, euroskepticizmas auga, Briuselis neretai tampa atpirkimo ožiu nesėkmėms, krizei ar nepopuliariems sprendimams pateisinti. Prognozuojama, kad rekordiškai mažai piliečių pareikš savo valią kitų metų Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Ar ES gali didžiuotis ištikimais piliečiais?
– Toks politikų elgesys diskredituoja ES ir klaidina piliečius. Europa liks nesuprasta arba suprasta neteisingai, jei politikai ir toliau tinkamai nepaaiškins, kokį vaidmenį ES atlieka kiekvieno piliečio kasdieniame gyvenime. Ar žinote, kad didžioji dalis Lietuvos parlamente priimamų įstatymų tėra europinių teisės aktų pritaikymas?
O europiniai sprendimai neatsiranda iš niekur, kaip kartais girdime sakant, jie nėra nuo realybės nutolę sprendimai, kuriuos priima kažkur tarp Briuselio ir Strasbūro migruojantys technokratai. Ne, jie priimami kartu su šalimis narėmis, vadinasi, ir su šalių narių piliečiais.
Kai negerai – tai dėl Europos, kai gerai – tai dėl manęs! Toks elgesys nesisieja su konstruktyviu, naudingu, sąžiningu politiniu elgesiu. Todėl kylantį populizmą turėtų atsverti išrinktos politinės jėgos. Europa nėra bokso ringas, tai futbolo komanda.
Kitų metų EP rinkimai bus galimybė ES piliečiams rinktis: palaikyti Europos idėjas ginančias partijas ar populistinę retoriką, neigiančią euro ar laisvo judėjimo naudą.
– Ryšys su ES skiriasi kiekvienoje šalyje. Naujosios narės vis dar jaučiasi skurdesnės, pietinės Europą keikia dėl krizės. Ar tokioje mozaikoje kalbos apie ES pilietybę nėra tuščias reikalas?
– Nesvarbu, kurioje šalyje žmonės gyvena, jiems ES pilietybė suteikia kasdienių teisių. Jie labiau apsaugomi pirkdami prekę iš kitos šalies, Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja gydymą bet kurioje kitoje ES šalyje, žmonių sąskaitos mažėja dėl sumažinto tarptinklinio telefono pokalbių mokesčio. ES pilietybė – ne pramanas, o realybė.
Kalbantis su ES piliečiais akivaizdu, kad Salonikų ar Kadiso gyventojų nerimas ir problemos skiriasi nuo Rygos ar Graco gyventojų. Bet pokalbiai su jais turi vieną bendrą vardiklį – jiems nerūpi ES institucijos, jų kompetencija. Jie tenori, kad jų problemos būtų išspręstos.
– Europos piliečių metų proga daug keliaujate susitikinėdama su žmonėmis. Ar jie supranta, kokias teises ir pareigas jiems siūlo ES?
– Mane ypač nustebino tai, kad žmonės nežino, kokią svarbią teisę EP nariai turi kasdieniame sprendimų priėmimo procese. Juk vienas EP narys turi kur kas daugiau galios nei kai kurie nacionaliniai valdininkai. EP nariai leidžia teisės aktus 507 mln. europiečių.
Tai politikai privalo paaiškinti visuomenei artėjančios rinkimų kampanijos metu. Antraip žinodami, kad balsavimas nėra privalomas, ES piliečiai tikrai nesivargins eiti balsuoti ir rinkti ką nors, kieno vaidmens net nežino.
Be to, nė vieno susitikimo metu negirdėjau piktinantis, kad gana Europai į viską kištis! Priešingai. ES piliečiai nori, kad Europa dar aktyviau veiktų. Žmonės nori patikimos politikos, bet nėra taip svarbu, kas ją kuria.
Be to, žmonės ištroškę informacijos. Nors 65 proc. lietuvių jaučiasi ES piliečiai, vos 24 proc. mano, kad jų balsas ES ką nors reiškia, o 58 proc. norėtų daugiau žinoti apie savo, kaip ES piliečio, teises. Tam padeda mūsų diskusijos.
– Kai kurios aktualijos, pavyzdžiui, romų klausimas Prancūzijoje, Lampedūzos tragedija, paskatino diskusijas dėl žmogaus teisių. Ar Europa nerizikuoja tapti nepasiekiama tvirtove, politinius ir ekonominius interesus ginančia nepaisydama žmogaus teisių?
– Pritariu, kad ekonominė krizė ir išaugęs nedarbas tapo palankia dirva populistinėms idėjoms, egoizmui ir savų interesų siekiui. Tokios kalbos šiandien gali pritraukti rinkėjų balsų, tačiau už tai mokės ateities kartos. Nepamirškime sudėtingų mūsų istorijos puslapių ir nuostolių, kuriuos padarė ksenofobija, rasizmas ir tolerancijos stoka.
Imigracija neturi tapti šiandienės politikos tabu. Priešingai, turime kartu apsvarstyti teigiamus šio reiškinio aspektus. Nevalia pamiršti, kad esame senstantis žemynas, kuriame, nepaisant nedarbo, kai kurios darbo vietos ir dabar laisvos.
Kita vertus, kai kurios šalys negali vienos atremti šio iššūkio, nes per jas eina pagrindiniai imigracijos srautai. Tad šiai problemai spręsti reikia šalto proto ir ilgalaikės visų politikų vizijos.
