Ukrainos politinėje scenoje – paslaptingas šešėlių teatras

Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad yra žmogus, kurio džiaugsmas pranoksta visų kitų. Tai – turtingiausias Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas. Apie jį „Lietuvos rytas“ rašė dar 2010 metų vasarį.

Stebint pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje, nesunku susidaryti įspūdį, kad kovoja juoda su balta. Tamsioji, pagal Rusijos dūdelę šokanti jėga – V.Janukovyčius ir jo vadovaujama Regionų partija, kuri esą išvedė šalį iš kelio į Europos Sąjungą.

Gerųjų stovyklos vėliavnešė – jau daugiau nei dvejus metus kalinti ir, bent jau Europos galingųjų manymu, kankine paversta J. Tymošenko.

Vis dėlto Ukrainos politinės scenos taip paprastai suskirstyti neįmanoma. Beveik ties visomis ryškesnėmis asmenybėmis driekiasi finansiškai galingų oligarchų šešėliai. Ypač – R.Achmetovo.

Ukrainoje politikai dažnai pavadinami lėlėmis. Esą jas politiniame teatre – parlamente, vyriausybėje ar prezidento rūmuose už virvučių tampo tikrieji svarbiausių sprendimų priėmėjai.

„Stebėtina, kad tik labai nedaug žmonių mūsų šalyje žino, kas yra tikrieji aktoriai“, – 2009 metais rašė įtakingas Ukrainoje leidžiamas mėnraštis „Invest gazeta“.

Daugelis Ukrainos apžvalgininkų pripažįsta, kad šešėlių teatrą šalyje žaidžia paprastai viešumo vengiantys stambieji verslininkai. Dažniausiai jie vadinami tiesiog oligarchais.

63 metų V.Janukovyčių pasaulio žiniasklaida vis dar iš inercijos vadina prorusišku. Daugeliui jis – tarsi „vakarykštė diena“: Oranžinės revoliucijos pralaimėtojas, sugebėjęs grįžti ten, iš kur jį minėtoji revoliucija išstūmė.

Tuo tarpu vos 47 metų R.Achmetovas per mažiau nei 20 pastarųjų metų sugebėjo užkopti į 400 turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Ir jis tikrai nesidairo į praeitį. Tad kodėl šis žmogus stojo petys petin su V.Janukovyčiumi?

Tiesa, Ukrainoje kalbama, kad R.Achmetovas prieš 2010 metų rinkimus ne tiek rėmė V.Janukovyčių, kiek kišo pagalius J.Tymošenko.

„Man svarbiausia – Ukrainos ekonominis ir politinis stabilumas, nuo išorinių jėgų nepriklausoma valstybė“, – nuolat pabrėžia R.Achmetovas.

Ir neslepia, kad jį erzino vis dažnesnis buvusios Ukrainos premjerės J.Tymošenko flirtas su Maskva.

Oligarcho etiketės griežtai besikratantis R.Achmetovas anksčiau ne kartą yra davęs suprasti, kad pernelyg didelis suartėjimas su Rusija neatitiktų jo ekonominių interesų.

Bet dėl V.Janukovyčiaus būsimo politikos kurso jam, atrodo, abejonių nekyla. Tačiau dabar jau ir Vakaruose vis dažniau klausiama: ko laukti, jeigu valstybė tampa priklausoma ne nuo išorės, o nuo vidaus jėgų?

Kaip keičiasi Ukraina ją ėmus valdyti vadinamajam Donecko klanui – V.Janukovyčiaus ir tikruoju Regionų partijos lyderiu neretai pavadinamo R.Achmetovo tandemui?

Šalyje regioniniai klanai formavosi Odesoje, Charkove, Lvove, Kijeve ir Kryme. Vis dėlto galingiausios grupuotės iškilo Donecke ir Dniepropetrovske. Būtent jos tarpusavyje konkuravo aršiausiai.

Dniepropetrovsko klanui priklauso ir buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, ir, bent jau iš dalies, J. Tymošenko.

Garsiausias Donecko klano atstovas – V.Janukovyčius. Bet įtakingiausiu laikomas R.Achmetovas. Donecko klanas Ukrainoje turi didžiulę įtaką tiek šalies politikai, tiek ekonomikai. Tačiau skiriamasis klano atstovų ženklas – sugebėjimas veikti kone nepastebimai.

Klano lyderiai veikia užkulisiuose ir apie savo tikslus viešai nekalba – ką jau sakyti apie asmeninį gyvenimą. Toks pat yra ir R.Achmetovas – apie šį turtuolį žinoma nedaug.

Vieša 47 metų R.Achmetovo biografija – striuka.

Jis gimė ir užaugo angliakasio šeimoje Donecke, o vėliau šio miesto universitete baigė ekonomikos mokslus. R.Achmetovas yra totorius, tad ir praktikuojantis musulmonas.

Tiesa, Ukrainą užklupus ekonominei krizei, oligarcho turtai gerokai sumenko.

Tačiau net sunkmetis R.Achmetovui nesukliudė per penkerius metus labdarai skirti 150 mln. dolerių. R.Achmetovas nuo 1996 metų valdo Donecko futbolo klubą „Šachtar“, kurį prikėlė iš dugno ir pavertė viena pajėgiausių ekipų Europoje.

Bet tai – ir viskas. Kas lėmė neįtikėtiną greta turtingiausių pasaulio žmonių neapsiplunksnavusiam viščiukui prilygstančio R.Achmetovo finansinę sėkmę?

Kaip nė 30 metų neturintis jaunuolis, vos baigęs ekonomikos mokslus, sugebėjo nepasiklysti Donecko, o vėliau – ir visos Ukrainos verslo bei politikos labirintuose? Kodėl R.Achmetovą galima vadinti vienu ne tik turtingiausių, bet ir įtakingiausių Ukrainos žmonių?

„Kyiv Post“ 2006 metais rašė: „Donecko srities pareigūnai dreba išgirdę R.Achmetovo pavardę, o tie, kurie jį pažįsta, fanatiškai tuo didžiuojasi“.

Žinoma, su šiuo plieno magnatu siejama žiniasklaida guviai vardija R.Achmetovo, esą mieliau kalbančio ne apie politiką ar verslą, o apie futbolą, sėkmės receptus.

Doneckas R.Achmetovą esą myli todėl, kad jis pirmasis atvirai prabilo apie regioninį patriotizmą ir daro viską, kad angliakasių gyvenimas būtų kuo geresnis.

Be to, R.Achmetovo sėkmę esą lemia pasiryžimas labai sunkiai dirbti ir beprotiškai didelės ambicijos.

Vis dėlto dažnas Ukrainos apžvalgininkas pripažįsta – norint suvokti, kaip R.Achmetovas sukaupė tiek turtų ir įtakos, būtina įsigilinti į Donecko klano istoriją.

Nėra abejonių, Donecko klanas iškilo be R.Achmetovo pagalbos – subyrėjus Sovietų Sąjungai jis dar buvo studentas.

Jevheno Ščerbano, Achato Brahino ir kitų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje iškilusių Donecko verslininkų grupuotė buvo išties galinga. 1994–1995 metais ji bandė atsiimti tai, ką iš jų buvo atėmęs Dniepropetrovsko klanas.

„Naujieji klano lyderiai buvo jauni ir ambicingi, nebeleidžiantys reikštis seniesiems Donecko veikėjams, pavyzdžiui – O. Zasiadkos kasyklos direktoriui Juchymui Zviahilskiui“, – rašo „Invest gazeta“.

R.Achmetovas, ką tik baigęs mokslus Donecko universitete, iš pradžių laikėsi atokiau. Bet 1994 metais jis įsteigė Donecko miesto banką ir pamažu brandino įtaką. Finansiniai saitai R.Achmetovą greitai sukabino su įtakingiausiomis Donecko klano figūromis.

Aišku, R.Achmetovas galia neprilygo J.Ščerbanui ir A.Brahinui. Tačiau netrukus padėtis pasikeitė. 1995 metų rudenį Donecką sudrebino futbolo klubo „Šachtar“ prezidento ir kompanijos „Lux“ įkūrėjo A.Brahino nužudymas. Po metų buvo nužudytas ir J.Ščerbanas.

Kiti klano lyderiai buvo išvaikyti – kas pabėgo į užsienį, kas savo noru pasitraukė iš svarbių postų tiek srities, tiek šalies valdžioje.

Po, kaip spėjama, Dniepropetrovsko klano atakų Donecke liko kone vienintelis R.Achmetovas. A.Brahino kompanijos „Lux“ akcijų turėjęs ir jos savininko numylėtinis buvęs jaunasis bankininkas perėmė milžinišką finansų imperiją. O ją kamavo chaosas – reikėjo įvesti tvarką.

Pirmiausia R.Achmetovas paskelbė karą tuo metu Ukrainos ministro pirmininko pareigas ėjusiam Pavlo Lazarenkai, kuris Donecke turėjo didelę įtaką.

Pastarasis buvo ir į politiką, ir į pelningą dujų verslą ką tik atvedęs J.Tymošenko. O pats, apžvalgininkų teigimu, apskritai kontroliavo kone pusę Ukrainos ekonomikos.

R.Achmetovo iššūkį galingajam P.Lazarenkai daugelis vertino kaip savižudybę. Negana to, tuometis Ukrainos premjeras paslapčia buvo įtariamas ir J.Ščerbano bei A.Brahino pašalinimu.

Tačiau tuo metu 30-metis verslininkas R.Achmetovas atrėmė atakas iš Kijevo ir tuo pat metu kaupė vis didesnį kapitalą.

1997-ųjų pradžioje P.Lazarenka viešai pripažino, kad R.Achmetovas yra vienintelis žmogus Ukrainoje, galintis su juo lygintis.

R.Achmetovas, kurį drąsino ir sena draugystė su įtakingu Donecko turtuoliu Borysu Kolesnikovu, netrukus pasiekė, kad srities administracijos vadovo postą paliktų P.Lazarenkos statytinis Jurijus Poliakovas.

Vietoj jo Donecko srities administracijai ėmė vadovauti kietakakčio gatvės chuligano įvaizdį turintis V.Janukovyčius.

Pasak „Ukrainska pravda“, būtent tuomet susiformavo V.Janukovyčiaus, R.Achmetovo ir B.Kolesnikovo trikampis.

„Naujieji Donecko klano lyderiai buvo jauni, racionalūs. Jie suvokė, kad nusikalstamumas turi būti apribotas, kitaip sunaikins juos pačius“, – rašo „Invest gazeta“.

Tiesa, į Donecką iš Vakarų atvykdavę korespondentai baisėdavosi, jų nuomone, neregėta oligarchų savivale.

Maskvoje anglų kalba leidžiamo laikraščio „The Exile“ korespondentas Jake'as Rudnitskis 2004 metais savo akimis stebėjo iškalbingą vaizdą.

Pasistatyti naują namą sumanęs R.Achmetovas esą tiesiog sulygino su žeme vaikų pamėgtą žaidimų aikštelę miesto centre ir jos vietoje per trumpą laiką iškilo didžiulė „tvirtovė“.

R.Achmetovas finansiškai suklestėjo, kai prezidentas L.Kučma paskyrė V.Janukovyčių premjeru.

Milžiniškus turtus jau tuomet sukaupęs plieno magnatas buvo tikras, kad dabar jam seksis dar labiau. Vėliau tikėjosi dar didesnės sėkmės, kai Regionų partijos lyderis 2004 metais dalyvavo prezidento rinkimuose.

Tačiau R.Achmetovo ir V.Janukovyčiaus ambicijos netikėtai atsimušė į oranžinę sieną. Tuomet tikrai prorusiško kandidato pergalė 2004 metų prezidento rinkimų antrajame ture buvo anuliuota dėl masinio balsų klastojimo.

Valdžios viršūnėse atsidūrę prezidentas Viktoras Juščenka ir premjerė J.Tymošenko akimirksniu tapo didžiausiais Donecko klano priešais.

Analitikų teigimu, R.Achmetovą ypač erzino J.Tymošenko, kuri nuolat tvirtino: „Mano taikinys – oligarchai.“

Turtuolis ypač įsiuto, kai 2005 metų spalį vyriausybė specialiame aukcione pardavė iš jo ir L.Kučmos žento Viktoro Pinčuko atimtą metalurgijos kombinatą „Krivorožstal“.

Kombinatą R.Achmetovas prieš metus buvo privatizavęs itin pigiai – už 800 mln. dolerių. O pasaulinė plieno milžinė „Mittal Steel“ pakartotiniame privatizavimo aukcione už „Krivorožstal“ sumokėjo net 4,8 mlrd. dolerių.

R.Achmetovas netvėrė pykčiu televizoriaus ekrane stebėdamas, kaip prie „Mittal Steel“ atstovų pribėga laiminga J.Tymošenko.

J.Tymošenko jau buvo spėjusi susipykti su prezidentu V.Juščenka ir nebeužėmė premjero posto. Tačiau aukcioną ji laikė savo asmeniniu nuopelnu ir antausiu Donecko klano lyderiams.

Netruko praeiti keli mėnesiai, ir R.Achmetovas nutarė veikti. 2006 metų pradžioje jis tapo V.Janukovyčiaus vadovaujamos Regionų partijos nariu. Kovo mėnesį buvo išrinktas į šalies parlamentą.

„Einu į politiką, nes noriu, kad vyriausybė rūpintųsi Ukrainos ekonomika. Noriu, kad Ukraina laimėtų geriausios Europos šalies čempionų taurę“, – sau įprastais futbolo terminais tuomet kalbėjo R.Achmetovas.

Kaip ir V.Janukovyčius, R.Achmetovas ramiai laukė, kol J.Tymošenko galutinai susiries su V.Juščenka.

Galiausiai Ukrainos prezidento ir J.Tymošenko nesutarimai pasiekė tokį lygį, kad V.Juščenka prieš šių metų prezidento rinkimus atvirai pliekė dabartinės premjerės kandidatūrą.

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas V.Janukovyčiaus beveik nekritikavo. Kodėl? Kalbama, kad V.Juščenka dar 2008 metais su R.Achmetovu sudarė aljansą.

Tikslas bendras – sutrypti pagal Kremliaus dūdelę vis dažniau šokančios J.Tymošenko ambicijas, o vėliau vėl pasukti skirtingais keliais. Iš tiesų – bendradarbiavimas buvo vaisingas.

Ukrainos saugumo tarnybos direktoriumi tapo V.Juščenkos šalininkas Valentynas Nalyvaičenka, o nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretore – V.Janukovyčiaus sąjungininkė Raisa Bohatyriova.

Kai valstybinės dujų bendrovės „Naftogaz Ukrajiny“ vadovu buvo patvirtintas V.Juščenkos žmogus Olehas Dubyna, prezidentas atsilygino. Jis neatleido generalinio prokuroro Oleksandro Medvedkos – V.Janukovyčiaus rėmėjo.

„Taip, R.Achmetovas yra Regionų partijos širdis. Bet reikia nepamiršti, kad partijai vis dar vadovauja V.Janukovyčius“, – neseniai paskelbė garsi JAV strateginių problemų tyrimo kompanija „Stratfor“.

„Stratfor“ teigimu, V.Janukovyčius prieš 2010 metų prezidento rinkimus netvėrė kailyje dėl tokio, jo manymu, gėdingo V.Juščenkos ir R.Achmetovo tandemo.

Vis dėlto apžvalgininkai V.anukovyčių įspėja – reikšti priekaištus R.Achmetovui pavojinga. Mat su V.Juščenka draugiškus santykius palaikantis verslininkas nuo jo gali ir nusisukti.

Būtent todėl ir manoma, kad V.Janukovyčius neprieštaraus, kai Regionų partija susitars su „Mūsų Ukraina“, vadovaujama V.Juščenkos, ir suformuos naująją vyriausybę be jokių pirmalaikių rinkimų.

O kad R.Achmetovą su V.Juščenka sieja vis glaudesni ryšiai, jis dar kartą įrodė jau šią savaitę – verslininkas pakvietė kadenciją baigiantį Ukrainos prezidentą dirbti savo valdomame „Šachtar“ futbolo klube.