„Kai sprendžiamos globalios politinės problemos, o Rytų
partnerystė yra ES globalus projektas, dalyvauja daug veikėjų.
Šiuo atveju veikėjai yra šešios šalys Rytų partnerės ir ES, ir
yra šalys iš šono, kurios, pasirodo, daro didelė įtaką tiems
globaliems politiniams procesas, ir ta pagrindinė šalis iš šono
jums gerai žinoma. Turim rezultatą, kokį turim, bet nėra pasaulio
pabaiga“, - Seime penktadienį diskusijoje Rytų partnerystės
klausimais sakė B.Juodka.
Jis pažymėjo iš Latvijos kolegos sulaukęs patikinimo, kad
Rytų partnerystės programa išliks prioritetinė 2015 metais
Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.
„Rytų partnerystės programos projektas nesibaigė, Šiaurės ir
Baltijos šalių atstovų susitikime dalyvavo Latvijos užsienio
reikalų komiteto pirmininkas, jis pabrėžė, kad jų pirmininkavimo
metu tarp prioritetų liks Rytų partnerystė“, - sakė Seimo
URK vadovas.
Ukraina ketvirtadienį paskelbė nutraukianti pasirengimą kitą
savaitę per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje
pasirašyti svarbų politinį ir prekybinį susitarimą su ES.
Ukrainos Vyriausybė šį žingsnį motyvavo noru plėsti prekybinius
ryšius su Rusija. Vyriausybės pranešime pažymima, kad toks
sprendimas priimtas „nacionalinio saugumo naudai“.
Lietuvos Prezidentūra pranešė, jog per pokalbį telefonu su
prezidente Dalia Grybauskaite Ukrainos prezidentas Viktoras
Janukovyčius pranešė, kad Kijevas negali pasirašyti sutarties su
ES dėl Rusijos ekonominio spaudimo ir šantažo.
Buvo planuota, kad Ukraina asociacijos sutartį pasirašys per
Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę.
Susitikimo metu taip pat ketinama parafuoti tokius susitarimus su
Gruzija ir Moldova.
Seime penktadienį pristatyta Rytų Europos studijų centro (RESC)
parengta studija „Rytų partnerystė po Vilniaus: misija įvykdyta,
ateities iššūkiai“. RESC Politikos analizės ir tyrimų skyriaus
vedėjas Laurynas Kasčiūnas pristatydamas studiją pabrėžė, jog
ES Rytų partnerėms turi aiškiai pasiūlyti narystės perspektyvą,
su konkrečių sąlygų įgyvendinimo planu.
„Reikia galvoti, kas po to (Vilniaus susitikimo). Akivaizdu, kad
reikia veiksmų plano, nes be to šita politika didelių perspektyvų
neturi. Kas dar labai svarbu, ES turi aiškiai pasakyti, kas yra ant
derybinio stalo. Iki šiol šalims partnerėms iki galo nebūdavo
aišku, kas yra paskatos, dėl kurių reikia taip daug stengtis -
reformuotis, transformuotis ir taip toliau Tų paskatų išryškinimas
irgi yra iššūkis po Vilniaus susitikimo“, - kalbėjo L.Kasčiūnas.
Pasak jo, vykdydama Rytų parnerystės programą ES turi
vadovautis principu „daugiau už daugiau“ - kuo daugiau šalis
pasiekia, tuo daugiau gali tikėtis iš ES. „Daugiau už daugiau -
pagrindinis principas. Mes siūlome, kad ant derybų stalo turi
atsirasti narystės perspektyvos klausimas, aiškiai artikuliuotas, su
daug tarpinių stotelių link jo. Išlaikant galimybę tose tarpinėse
stotelėse sustabdyti procesą, jei valstybės partnerės neatitinka
standartų. Bet veiksmų planas su narystės perspektyva leistų
išplėsti ES galimybę veikti šiame regione“, - kalbėjo
L.Kasčiūnas.
ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios šalys -
Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
