Lenkijos Lietuvių bendruomenė, nebegalėdama iškęsti tautino žeminimo Beržinykų kapinėse, atviru laišku kreipėsi pagalbos į Vatikano nuncijų Lenkijoje, arkivyskupą Celestiną Milgiore.
Bendruomenė prašo sutramdyti Beržinykų kleboną Wladyslawą Napiorkowskį, kuris katalikų parapijai priklausančiose vietinėse kapinėse stato vis naujus paminklus, žeminančius lietuvių orumą ir skatinančius tautinę neapykantą.
Laiške primenama, jog po to, kai 2005 metais Vilnius pastatė kapinėse monumentą septyniems 1920 metų nepriklausomybės kovų savanoriams, klebonas aplink jį ėmė ręsti lietuvius žeminančius paminklus. Ant šių paminklų puikuojasi užrašai, kad lietuviai buvo sovietinės Rusijos bei nacistinės Vokietijos talkininkai, puolę Lenkiją ir žudę jos gyventojus.
Nepasitenkindamas tokiu paniekinimu ir ignoruodamas lietuvių protestus, prieš du metus klebonas pastatė "padėkos" kryžių lietuviams. Kryžius buvo pastatytas kapinių kampe, tarp aukštų piktžolių, ten, kur tradiciškai buvo laidojami savižudžiai.
Prie kryžiaus buvo pritvirtinta paminklinė lentelė su užrašu, kad tai yra atminimas lietuvių kariams, kurie kartu su Rusijos bolševikais 1920 metais įsiveržė į Lenkiją.
Lietuvių bendruomenė tokį paminklą pavadino "pagerbimu paniekinant", ir ėmė skųstis valstybinėms institucijoms.
Šioms atrašius, kad kapinės priklauso bažnyčiai, o valstybė į jos reikalus nesikiša, lietuviai kreipėsi į Elko vyskupą, o tam nereaguojant nusprendė teisybės ieškoti pas Vatikano pasiuntinį.
Laiške nuncijui yra primenama, kad be žydų būtent lietuviai Seinų krašte patyrė daugiausiai skriaudų nuo nacių, o klebono veikla kertasi su katalikybės idėjomis, skatina nesantaiką ir keršto troškimą.
Laišką nuncijui bendruomenė išsiuntė praėjus keletai dienų po to, kai Seinų rajono prokuratūra pareiškė atsisakanti kelti bylą dėl lietuvių žeminimo klebonui W.Napiorkowskiui.
Kaip lrytas.lt paaiškino prokurorė Anna Wierzchowska, tyrimas buvo pradėtas atsižvelgiant į tokius kaltinimus žiniasklaidoje, tačiau tardytojai esą nenustatė, kad klebonas būtų pažeidęs 256 konstitucijos straipsnį apie tautinės nesantaikos kurstymą.
Tokio prokuratūros sprendimo Lietuvių bendruomenė ir tikėjosi, nes panašius atsakymus daug metų gauna iš visų valstybinių institucijų. Į skundus nereaguojantys Seinių meras bei tarybos pirmininkas lietuvius demonstratyviai žemina ir tuo, kad gėles deda ne prie oficialaus paminklo savanoriams, bet prie piktžolėse stovinčio klebono "antipaminklo" lietuviams.
"Ar tokia klebono bei Seinų vadovų veikla negalėjo paskatinti lenkų pseudopatriotus naikinti lietuviškus vietovių užrašus bei paminklus?" - klausia bendruomenės aktyvistai. Nors tokie agresijos aktai per pastaruosius metus įvyko kelis kartus, Lenkijos policijai nepavyko išaiškinti kaltų.
Seiniškiai primena, kad dar prieš dvidešimt metų vietos ligoninėje buvo draudžiama kalbėti lietuviškai, o čia įkūrus Lietuvos konsulatą buvo padegta bei keletą kartų nuplėšta vėliava, nuniokotas herbas, apipaišytos sienos.
Dabar tokių vandalizmo aktų nebepasitaiko, tačiau vietinė valdžia lietuviškai gimnazijai skiria žymiai mažesnę paramą nei lenkiškai, o miestelio lietuvišką praeitį stengiamasi nutylėti. Kaip teigia Punske leidžiamo "Aušros" žurnalo redaktorė Irena Gasperavičiūtė, Seinuose lietuviškas kultūros paveldas yra neminimas, o gatvių pavadinimuose bei paminklinėse lentose yra įamžinami prieš lietuvybe kovoję asmenys.
Seiniškis istorikas Tadas Bagdonavičius spėja, jog vietinė valdžia taip elgiasi galimai todėl, kad siekia įdiegti požiūrį, kad šiose žemėse vyravo lenkiška kultūra, nors tikrumoje čia daugiau yra lietuvybės paminklų.
Iš čia kilęs garsus istorikas, Balstogės universiteto profesorius K. Buchovskis savo knygoje "Litvomanai ir polonizuotojai" perspėjo, kad planingai formuojami neigiami stereotipai kenkia lietuvių ir lenkų santykiams, tačiau Seinuose bei Beržinykuose daug kas tokį perspėjimą ignoruoja.
