D.Grybauskaitė: „ES ir Rytų partnerių santykiuose - lemiamas laikas“

Šalies vadovė penktadienio rytą susitiko su Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto pirmininku Elmaru Broku. Susitikime buvo aptarti aktualiausi ES užsienio politikos klausimai, daugiausiai dėmesio skirta pasirengimui lapkritį Vilniuje įvyksiančiam Vilniaus viršūnių susitikimui, pranešė Prezidentūra.

„Atėjo lemiamas laikas ES ir Rytų partnerių santykiuose. Iki Vilniaus viršūnių susitikimo lieka tik du mėnesiai, todėl labai svarbu padaryti namų darbus. Ir juos turi padaryti tiek ES, tiek ir šalys partnerės. Europos Parlamento vaidmuo šiame procese taip pat yra reikšmingas“, - sako D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad šiuo metu turėti vieningą ES poziciją yra svarbiau nei bet kada anksčiau. ES turi siųsti aiškią žinią, jog bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis jai yra reikšmingas ir reikalingas.

Pasak prezidentės, Vilniaus viršūnių susitikime svarbu nubrėžti ateities gaires Rytų partnerystės programai, kad ji liktų patraukli.

Asociacijos sutartys su Rytų partnerėmis - pirmas žingsnis kokybiškai naujų santykių su šiomis šalimis link, teigiama pranešime.

D.Grybauskaitė mano, kad asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas yra svarbus visai Europos Sąjungai, tai investicija į saugios stabilios ir klestinčios Europos kūrimą.

„Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas yra svarbus visai ES ir turi geostrateginę reikšmę. Jos pasirašymas - investicija į saugaus, stabilaus ir klestinčio Europos kontinento kūrimą“, - penktadienį susitikusi su Vilniuje viešinčiu Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininku Volodymyru Rybaku sakė Lietuvos vadovė.

Ji pabrėžė, kad Asociacijos sutarties pasirašymas priklauso daugiausia nuo Ukrainos.

„Tačiau viskas priklauso nuo pačios Ukrainos pasiryžimo žengti europiniu keliu. Tai turi tapti postūmiu, vienijančiu visas Ukrainos politines jėgas. Integracija reikalinga ir naudinga visų pirma pačiai Ukrainai ir jos žmonėms“, - pranešime spaudai cituojama D.Grybauskaitė.

Pasak jos, nors Ukrainos padaryta pažanga yra akivaizdi, tačiau lieka nemažai teisės aktų, dėl kurių šios šalies politinės jėgos turi susitarti. Be to, iki Vilniaus viršūnių susitikimo liekant kiek daugiau nei dviem mėnesiams, pastangos turi būti dar intensyvesnės.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Ukrainos Radai tenka ypatinga atsakomybė greitai ir kokybiškai priimti reikalingus įstatymų pakeitimus teisinės ir teismų sistemos, rinkimų, verslo aplinkos gerinimo ir žmogaus teisių užtikrinimo srityse.

Lietuvos prezidentė rugsėjo 20 dieną dalyvaus Jaltos konferencijoje, skirtoje Ukrainos europinėms perspektyvoms aptarti. Taip pat numatytas susitikimas su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas penktadienį sakė, kad Ukraina patikino daranti žingsnius, kad išspręstų kalinamos buvusios šios šalies premjerės Julijos Tymošenko klausimą.

„Mes iškėlėme šį klausimą ir apie tai kalbėjome. Mane patikino parlamento pirmininkas, kad daromi žingsniai sušvelninti situaciją ir kad būtų išspręstas šis klausimas, nes kai kurios Europos Sąjungos valstybės tai laiko vienu tų klausimų, kuriuos reikia išspręsti, kad būtų galima pasirašyti Asociacijos sutartį“, - penktadienį po susitikimo su Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) pirmininku Volodymyru Rybaku žurnalistams sakė V.Gedvilas.

V.Rybakas savo ruožtu teigė, kad ši byla yra už Aukščiausios Rados kompetencijos ribų. Anot jo, keletą kartų mėginta keisti Baudžiamąjį kodeksą, bet pataisos nesulaukė reikiamos paramos.

„Mes keletą kartų nagrinėjoje Ukrainos baudžiamojo kodekso pakeitimus, kad būtų dekriminalizuota kai kuri veikla. Tačiau deputatai nepriėmė šių straipsnių, jų nepalaikė ir kai kurie opozicijos parlamentarai. Šiuo metu dėl to derybos vyksta gerokai aukštesniu lygiu - Ukrainos prezidento, Europos Parlamento, ES įgaliotinių Aleksandro Kwasniewskio ir Pato Coxo lygiu. Pažiūrėsime, kuo baigsis šios derybos“, - sakė Ukrainos politikas.

Tuo pačiu jis penktadienį Vilniuje pareiškė, kad rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje Ukraina baigs įgyvendinti visus įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES), kad lapkričio pabaigoje Vilniuje per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą galėtų pasirašyti Asociacijos sutartį.

„Ukrainai reikia europinių vertybių ir europinių standartų“, - tvirtino V.Rybakas.

Jis pabrėžė, kad „visos trys Ukrainos valdžios šakos - prezidentas, parlamentas, Vyriausybė - dirba, kad Ukraina taptų ES nare“.

Lietuvos Seimo pirmininkas savo ruožtu pažadėjo paremti Ukrainos siekį lapkritį pasirašyti Asociacijos sutartį.

ES siekia, kad Ukrainos valdžia paleistų buvusią premjerę J.Tymošenko, 2011 metais nuteistą kalėti už įgaliojimų viršijimą, nes, Bendrijos nuomone, ši byla buvo politiškai motyvuota.

ES perspėjo, kad neišsprendus šios problemos, kyla pavojus, kad žlugs planai pasirašyti asociacijos sutartį su Kijevu.

Siekdami kompromiso, Europos Parlamento pasiuntiniai mėgino įtikinti prezidentą suteikti malonę J.Tymošenko ir išleisti ją gydyti į Vokietiją dėl lėtinių nugaros skausmų. Tačiau Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius sakė, kad tokios galimybės nenumato Ukrainos įstatymai.

V.Rybakas penktadienį Vilniuje taip pat susitinka su Europos Sąjungos išorės politikos vadove Catherine Ashton, Europos Sąjungos plėtros komisaru Stefanu Fuele ir kitais.

Šį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai rengiamasi pasirašyti ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimą. Tai tikimasi padaryti lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime.

Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas šią savaitę po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pranešė apie sprendimą jungtis prie Muitų sąjungos. Anksčiau tikėtasi, kad per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje bus parafuota Armėnijos ir ES asociacijos ir laisvos prekybos sutartis.

Rusija pastarosiomis savaitėmis ėmėsi priemonių prieš Rytų partnerystės šalis, kurių glaudesnius ryšius su ES tikimasi įtvirtinti per viršūnių susitikimą šių metų lapkritį Vilniuje. Rusijos pareigūnai neseniai perspėjo, kad Ukrainai pasirašius sutartį su ES ir atsisakius įstoti į Rusijos proteguojamą Muitų sąjungą, gali būti apribotas importas iš šios šalies. Maskva taip pat žada Ukrainai pigesnes dujas, jei ši pasirinks jos sąjungą, o ne artimesnius ryšius su ES.

Rusijos pareigūnai taip pat perspėjo Moldovą, kad glaudesni jos santykiai su ES gali sutrukdyti Padniestrės problemos sprendimui, taip pat prakalbo apie vyno importo apribojimus.