Dienraščio užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynski komentare „Vėsus dvelksmas iš Lietuvos
sostinės“ teigia, kad santykiai vėl gali pablogėti, nes Lietuvoje nepriimami sprendimai, kurių prašo lenkų mažumai atstovaujantys politikai.
„Deja, daugelis požymių rodo, kad pasibaigus Lietuvos
pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pusmečiui užges viltys, kad
Lenkijos ir Lietuvos santykiai pagerės“, - teigiama komentare, kuris
paskelbtas dienraščio interneto svetainėje.
Pasak autoriaus, Lenkija apie problemas santykiuose kol kas vengs
kalbėti, nes abi šalys tikisi sėkmės per Rytų partnerystės
viršūnių susitikimą Vilniuje, kuriame tikimasi pasirašyti ES ir
Ukrainos asociacijos sutartį.
„Lenkija dabar to garsiai nesakys, nes kol kas svarbiausias yra
bendras abiejų šalių tikslas: Rytų partnerystės viršūnių
susitikimas, kuris vyks Vilniuje lapkričio pabaigoje. Ten gali būti
priimtas vienas iš svarbiausių geopolitinių sprendimų nuo Sovietų
Sąjungos subyrėjimo: tvirtesnis Ukrainos susaistymas su Vakarais“, -
teigia J.Haszczynskis.
„Tačiau atšventus bendrus laimėjimus Rytų politikoje ateis
laikas atidžiau pažvelgti į tarpusavio santykius. Kitaip tariant,
apibendrinti tai, ką Lietuvos centro kairioji Vyriausybė, atėjusi
į valdžią praėjusių metų pabaigoje, nuveikė, kad pagerėtų
lenkų mažumos padėtis. Kalba eina apie konkrečius teisės aktus, o
ne Varšuvos ausiai mielus pasisakymus. Tokie teisės aktai turėjo
būti vieni iš svarbiausių uždavinių Algirdo Butkevičiaus
Vyriausybei, kurioje dalyvauja ir lenkų mažumos partija - Lietuvos
lenkų rinkimų akcija“, - rašo autorius.
„Lenkija su džiaugsmu pasveikino naują Vyriausybę ir naujus
pažadus, manydama, jog Butkevičiaus komandai reikia leisti ramiai
dirbti, kad ji ką nors nuveiktų dėl lenkų mažumos. Per
ankstesnius du dešimtmečius dėl Lietuvos lenkams svarbių reikalų
– švietimo, vardų ir vietovardžių rašybos – nebuvo priimta
jokių įstatymų arba priimti jiems nepalankūs. Lietuva, buvusi
strateginė partnerė, tapo viena iš labiausiai Lenkijos
kritikuojamų ES valstybių. Deja, konkrečių veiksmų – tai yra
įstatymų – srityje Lietuvos Vyriausybei kyla rūpesčių. Viename
interviu premjeras pareiškė, kad yra nusistatęs prieš dvikalbes
gatvių pavadinimų lenteles. Jis ragino gerbti „mūsų šalį“. Tas
mažumos poreikių supratimo stygius ir dangstymasis tautiniu tapatumu
atrodo šiek tiek stebinantis ES valstybės kairiosios partijos
lyderio bruožas“, - teigia „Rzeczpospolita“.
Premjeras Algirdas Butkevičius prieš dvikalbes lenteles
pasisakė praėjusią savaitę interviu BNS.
„Mano manymu, mes turėtume suprasti, kad esame visi Lietuvos
piliečiai. Visiems Lietuvos piliečiams turi būtų vienodos
sąlygos. Tai reiškia, kad tų lentelių, kurios yra dviem kalbomis
rašomos, turėtų nebūti, jeigu gerbiame savo valstybę, savo
Konstituciją ir savo valstybės įstatymus“, - BNS sakė Vyriausybės
vadovas.
J.Haszczynskis pabrėžia, kad dvikalbės lentelės yra vienas iš
svarbiausių lenkų reikalavimų.
„Dvikalbiai užrašai vietovėse, kur mažumos atstovai sudaro
bent 25 proc. gyventojų, yra vienas iš svarbiausių punktų etninių
mažumų įstatymo projekte. Na, o tas įstatymas yra svarbiausias
konkretus žingsnis, kurio laukia lenkai Lietuvoje ir politikai
Varšuvoje“, - teigia jis.
„Premjeras pasiuntė signalą, kad iš to nieko neišeis, nors tą
projektą dar numatoma svarstyti rugsėjo 10-ąją prasidėsiančioje
Lietuvos Seimo rudens sesijoje. Padvelkė vėsa. Apie Naujuosius metus
gali paaiškėti, kad tai šaltis Lenkijos ir Lietuvos santykiuose. Ir
kad jis ilgai nenorės pasitraukti“, - perspėja „Rzeczpospolita“.
