A. Kunčinas teigia, Lietuvos pirmininkavimo metu
tikimasi diskusijas dėl naujo reglamento perduoti Europos
Parlamentui, nors išsiplėtus diskusijai sprendimus priimti gali
būti sunkiau.
„Mano manymu - aš sakau taip remdamasis tuo, kokios yra nuotaikos
Europos Komisijoje - jie labai nori, kad reglamentas būtų priimtas
dar šitame Europos Parlamente. Jeigu šis EP nepriims, tai nusikels
labai ilgam, nes naujas parlamentas kol įsigilins, labai užtruks“, -
kalbėjo inspekcijos direktorius.
„Aš manau, bus dedamos didelės pastangos, kad šitos kadencijos
Europos Parlamentas priimtų. Ir dėl to toks noras yra - oficialiai
to per daug niekas nesako - bet noras didelis yra, kad per Lietuvos
pirmininkavimą bent į EP patektų šito reglamento projektas“, -
teigė jis.
Pasak jo, buvusio JAV žvalgybos darbuotojo Edwardo Snowdeno paviešinta informacija apie JAV naudojamą
elektroninio šnipinėjimo programą PRISM, pagal kurią didžiuliu
mastu renkami duomenys apie interneto milžinių „Google“, „Facebook“,
„Skype“ ir kitų JAV bendrovių vartotojus Europoje bei kitose
šalyse, iš esmės neatskleidė nieko netikėto.
„Aš manau, kad jis tikrai nieko naujo nepasakė. Visi žinojo,
bet niekas apie tai garsiai nešnekėjo. Aš visą laiką sakiau, kad
bent dvi trys pasaulio žvalgybos, kurios turi pakankamai lėšų,
viską fiksuoja, kas vyksta telefonų pokalbių, interneto srityje.
Tos žvalgybos tai arba perka, arba kaip Jungtinės Valstijos -
kadangi pagrindinės kompanijos „Google“ ir „Facebook“ įsikūrusios
Jungtinėse Valstijose - nežinau, kokie jų santykiai su federaline
valdžia, bet ar gražiuoju, ar piktuoju, visus tuos duomenis iš tų
kompanijų gauna“, - kalbėjo jis.
Pasak A. Kunčino, šnipinėjimo skandalas ir reglamento svarstymas
nėra tiesiogiai susiję klausimai.
„Aš manau, kad čia nesusiję dalykai. Duomenų apsauga yra
vienas dalykas, o kaip veikia slaptosios tarnybos, yra truputį kiti
dalykai.
Dėl to problemos neturėtų būti, nes kai kalbame apie
E. Snowdeną, problema yra politinio, žvalgybinio ir moralinio lygio.
Problema yra ta, kad informacinės technologijos leidžia sukaupti
tokią masę duomenų, o ar teisėtai ar netesėtai jie paskui
naudojami, čia jau yra kitas klausimas“, - dėstė inspekcijos
direktorius.
Jis teigia, kad konkrečiai aptarinėti būsimas europines
duomenų apsaugos taisykles dar anksti.
„Dabar svarstoma DAPIX komitete, Lietuva perėmė pirmininkavimą
tam komitetui (...), po to tas projektas bus pateiktas Europos
Parlamentui. Europos Parlamente jau tam pirminiam projektui yra per 2
tūkst. pataisų. Tai koks bus galutinis produktas, tiesiog sunku
dabar pasakyti. Dabar vyksta daug diskusijų, darbo grupėje, kurioje
yra šalių atstovai, nuomonės yra ne tai kad priešingos, bet būna
labai įvairios - kokių 20-30 nuomonių skirtingų yra“, - aiškino
A. Kunčinas.
Pasak jo, vienas pagrindinių reformos principų yra tai, kad
anksčiau galiojusią direktyvą keis reglamentas, kuris bus taikomas
tiesiogiai. Galiojant 1995 metais priimtai direktyvai esą susiklostė
situaciją, jog šalyse narėse ją įgyvendinant tie patys dalykai
reguliuojami labai skirtingai.
„Pavyzdžiui, kai mes susidūrėme su Google Street View, tai
konkrečiai Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje tie visi klausimai
sprendžiami ganėtinai skirtingai. Tai ta situacija nėra gera, kai
Europos Sąjunga vis tiek daug klausimų bendrai sprendžia, ir kita
vertus, jeigu pereisime prie tų dalykų su Junginėmis Valstijomis ir
kitur, tai geriau kada, pavyzdžiui, ne Lietuva kaunasi su „Google“ ar
Jungtinėmis Valstijomis, o Europos Sąjunga kaip vieningas, galingas
vienetas“, - svarstė A. Kunčinas.
Reformą lėmė ir tai, kad senoje direktyvoje nebeatsispindi
technologinės realijos.
„Direktyva buvo priimta 1995 metais, taigi kai prasidėjo reforma
buvo praėję 17, dabar - 18 metų. Informacinės technologijos
nestovi vietoje. Tuo metu internetas buvo tiktai prasidėjęs,
Lietuvoje nežinau, kiek kompiuterių tada buvo galima suskaičiuoti.
Internetą ir buvo tik vienas kitas entuziastas įsivedęs.
Atsirado
vaizdo stebėjimas - prieš dešimt metų vaizdo stebėjimu
užsiiėmė tik policija, specialios tarnybos galėjo, o dabar vos ne
kiekvienas žmogelis gali - štai internete reklamuoja šratinuką už
29 litus su vaizdo stebėjimo kamera, aš galiu filmuoti, kaip jūs
mane kalbinate.
Taigi, galimybės visiškai kitokios, nekalbant apie
tai, kad atsirado visiškai naujos technologijos, kurių anksčiau iš
viso nebuvo - žmonių skyrimas pagal kvapą, pagal balso tembrą,
visa tai reikalauja nuolat keisti šituos dalykus, kurie reglamentuoja
duomenų apsaugą. Iš esmės dėl to reikalingas naujas teisinis
reglamentavimas“, - sakė duomenų apsaugos inspekcijos vadovas.
Viena iš svarbių planuojamo reguliavimo naujovių - didesnės
baudos už duomenų apsaugos pažeidimus. Planuojama, kad
nacionalinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenų apsaugos
taisyklių pažeidėjams galės skirti iki 1 mln. eurų baudą, o
įmonėms – iki 2 proc. jų metinės apyvartos.
„Dabar baudos Europos Sąjungos šalyje yra gana skirtingos.
Lietuvoje baudos yra juokingai mažos, palyginus su kitomis šalimis -
600 litų už pirmą kartą ir dvigubai didesnė už antrą kartą. Be
to, Lietuvoje negalima skirti baudos juridiniams asmenims, o tiktai
fiziniams.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, yra netgi
baudžiamoji atsakomybė už duomenų apsaugos pažeidimą, baudos ten
siekia dešimtimis tūkstančių eurų. Taigi šitame reglamente bus
numatytos baudos, kurios siekia labai dideles sumas, mums sunkiai net
suvokiamas“, - pasakojo A. Kunčinas.
Jo teigimu, skandalas apie JAV kauptus europiečių duomenis
atskleidė ne tik teisinę spragą, bet ir yra perspėjimas žmonės
internete elgtis atsakingai.
„Kai aš vaikštau miško keliukais, aš vienaip elgiuosi, bet
jeigu aš išeinu į autostradą, tai ten taisyklės truputį
kitokios: reikia įvertinti, kas ten gali važiuoti, kokie greičiai.
Čia panašiai irgi - jeigu aš einu į internetą, tai reikia
žinoti, kad ten ne tik gėlės ir pieno upės su medaus krantais
teka, bet slypi visokie pavojai“, - kalbėjo Valstybinės duomenų
apsaugos inspekcijos direktorius.
