„Sveikinu Gruziją ir Armėniją su sėkminga derybų dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų pabaiga. Tai labai svarbus Gruzijos ir Armėnijos suartėjimo su ES, šių valstybių politinės asociacijos su ES ir ekonominės integracijos į ES žingsnis, nes laisvosios prekybos susitarimai yra sudėtinė ES asociacijos sutarčių su šiomis šalimis dalis”, - sako politikė.
Liepos 22 d. ir liepos 24 d. oficialiai baigtos derybos atitinkamai su Gruzija ir Armėnija dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų. Derybos nebuvo lengvos: 2011 m. gruodžio 5 d. Europos Komisija pradėjo derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Gruzija ir 2012 m. vasario mėnesį – su Armėnija, kai tik buvo pripažinta, kad šalys padarė pakankamą pažangą, įgyvendindamos Europos Komisijos nustatytas pagrindines rekomendacijas pasirengimui šioms deryboms. Pirmieji derybų raundai su minėtomis šalimis vyko 2012 m. kovo mėn. (Gruzija) ir gegužės mėn. (Armėnija). Derybos su Gruzija tęsėsi 17 mėnesių (7 raundai), su Armėnija – 15 mėnesių (7 raundai).
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto Pietų Kaukazo šalių stebėsenos grupės pirmininkė L. Andrikienė taip pat pažymėjo: “Išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų nauda abiejų derybas užbaigusių šalių atveju pasireikš per abipusį tarifų liberalizavimą, paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimą ir atvėrimą (pavyzdžiui, higienos standartų žemės ūkio produktams įvedimą ir reglamentų pramonės produktams derinimą), su prekyba susijusio reglamentavimo harmonizavimą ir skaidrumą, intelektinės nuosavybės ir konkurencingumo apsaugą ir verslo įmonių veiklos sąlygų palengvinimą ir gerinimą”.
L. Andrikienė taip pat pažymėjo, kad „Rytų partnerystės politika, kurią Lietuva paskelbė kaip vieną svarbiausių pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, jau gali džiaugtis pirmosiomis sėkmėmis, ir tai teikia vilčių, kad lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiantis ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas įtvirtins ilgalaikius susitarimus, kurie iš esmės pakeis ES santykį su Rytų kaimynystės šalimis“.
Europos Sąjunga yra didžiausia Gruzijos prekybos partnerė – 2012 metais 26,6 proc. prekių srautų buvo nukreipti į ES šalis nares. Prekybos tvarumo poveikio įvertinimo (angl. Trade Sustainability Impact Assessment) tyrime prognozuojama, kad laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimas padidins Gruzijos eksportą į ES šalis nares apie 12 proc., tuo tarpu importas iš ES išaugs 7,5 procento. Kitaip tariant, pilnas su prekyba susijusių reformų įgyvendinimas Gruzijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidins 4,3 proc. (292 mln. eurų per metus). Susitarimo pagrindu taip pat turėtų didėti Europos Sąjungos valstybių tiesioginės investicijos Gruzijoje.
Kaip ir Gruzijos atveju, ES yra didžiausia Armėnijos prekybos partnerė (32 proc. prekybos srautų): 2012 m. dvišalės prekybos prekėmis vertė siekė net 951 mln. eurų. Nepriklausomu tyrimu nustatyta, kad ilgalaikėje perspektyvoje šalies ekonomika per metus gali papildomai gauti 146 mln. eurų, t.y. Armėnijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,3 proc., o ES papildomai gauti 74 mln. eurų per metus. Laisvosios prekybos susitarimas su ES turės milžinišką poveikį Armėnijos prekybiniams santykiams ir prekybos balansui – prognozuojamas Armėnijos eksporto padidėjimas 15,2 proc. ir 8,2 proc. importo padidėjimas.
