Kuo giliau graikai pastaraisiais metais grimzdo į finansų krizės duobę ir veržėsi diržus, tuo labiau šalyje populiarėjo kraštutiniai dešinieji.
Jie pastaraisiais mėnesiais Graikijoje sėja vis didesnę baimę, tačiau policija ir prokurorai yra bejėgiai ką nors padaryti.
Negana to, kai kurie pareigūnai patys ėmė remti kraštutinius dešiniuosius.
Bijo iškišti nosį į lauką
Kai neonacistine neretai vadinama partija „Auksinė aušra” („Chrysi Avgi”) pastarąjį kartą šalies Pirėjo mieste surengė demonstraciją, užsieniečiai lyg susitarę dingo iš gatvių, kuriose tvyrojo pavojaus nuojauta.
Baimės pastaruoju metu netrūksta ir kituose Graikijos miestuose. Juose neonaciai ne kartą užpuolė užsieniečius, kairiųjų pažiūrų asmenis, persekiojo homoseksualus.
Žmogaus teisių organizacijos užfiksavo šimtus tokių atakų ir šis sąrašas kasdien ilgėja. Kai kurie ekstremistams užkliuvę asmenys buvo sumušti mirtinai.
Atėnuose yra vietų, kuriose pabėgėliai iš kitų šalių ir mažumų atstovai naktį net nedrįsta iškišti nosies į lauką – gatvės čia tuščios.
Prekeiviams iš užsienio teko uždaryti savo prekyvietes, o tokią padėtį kritikuojantys žurnalistai ir politikai sulaukia bauginimų, o kartais ir fizinio smurto. Neonaciai nusitaikė net į ligoninėse dirbančias užsienietes medicinos seseris ir gydomus užsieniečius ligonius.
„Atmosfera lyg praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Vokietijoje, kai naciai buvo nusitaikę į žydus ir į jų verslą”, – teigė politikos mokslų profesorius Vassiliki Georgiadou.
Remia vis daugiau rinkėjų
Nors padėtis kelia nerimą, ekstremistai Graikijoje sulaukia vis daugiau paramos. Per 2009-ųjų parlamento rinkimus partija „Auksinė aušra” gavo 0,29 proc. balsų.
Pernai vykusiuose rinkimuose graikai kraštutinių dešiniųjų partijai jau atidavė beveik 7 proc. balsų – 18 šalies parlamento kėdžių.
Pastaruoju metu atliktos nuomonių apklausos rodo, kad partiją remia 10–12 proc. rinkėjų. Pridėjus paramą dar dviem kraštutinių dešiniųjų grupėms, ekstremistų bloką iš viso remia 20 proc. rinkėjų.
Dauguma kraštutinių dešiniųjų smurtą patyrusių asmenų daugiau net nesikreipia į graikų policiją, nes sklinda gandai, kad pareigūnai patys remia ekstremistus.
Policija – priklausoma?
Specialiai policijai paskirtose balsavimo vietose „Auksinė aušra” per pastaruosius rinkimus surinko 23,7 proc. balsų.
Užpuolimų aukos pasakoja istorijas apie tai, kaip pareigūnai buvo labiau susirūpinę ne skriaudėjų gaudynėmis, o tikrinimu, ar nukentėjusysis turi leidimą gyventi šalyje. Kai kurie policininkai, išgirdę apie užpuolimus, apskritai nieko nedarė.
Prisimenamas ir praėjusį spalį buvęs atvejis, kai „Auksinei aušrai” priklausantis parlamento narys Christos Pappas nutarė iš policijos mašinos išleisti areštuotą vyrą, o pareigūnai stovėjo ir nieko nedarė.
„Policija daugiau nėra nepriklausoma organizacija”, – tikino Graikijos valdantiesiems priklausantis parlamentaras Dimitris Kyriazidis.
Naciams pasitarnavo ekonominiai sunkumai
Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ekonominė Vokietijos padėtis, kaip ir dabar Graikijos, buvo prasta. Tada milijonai vokiečių neturėjo darbo, tūkstančiai verslininkų ir žemdirbių buvo sužlugdyti, pinigai nuvertėję, kainos pakilusios.
Adolfas Hitleris ir jo vadovaujama nacionalsocialistų partija (naciai) populistiniais pažadais sugebėjo sutelkti milijonus bedarbių žmonių, kurie buvo visko netekę.
Per 1932 metais vykusius Vokietijos rinkimus apie trečdalį balsų surinkęs A.Hitleris įtikino pasiligojusį prezidentą Paulį von Hindenburgą 1933 metų sausio 30-ąją paskirti jį šalies kancleriu.
Šis lemtingas žingsnis tapo katastrofos, kuri atvėrė Vokietijai kelią į Antrąjį pasaulinį karą ir holokaustą, pradžia.
1938 m. lapkričio 9 ir 10 d. naktimis Vokietijos naciai planingai puolė žydus, naikino ir grobė jų turtą. Naciai siaubė ir degino žydų namus, parduotuves, sinagogas, ligonines, mokyklas. 91 žydas žuvo, šimtai sužeista, per 30 000 suimta ir išsiųsta į koncentracijos stovyklas.
Dėl rytą gatvėse likusių sudaužytų žydų krautuvių vitrinų stiklo šukių šie įvykiai buvo pavadinti Krištoline naktimi.
