Antradienį skiriamuosius raštus Baltarusijos prezidentui
Aleksandrai Lukašenkai įteikęs diplomatas interviu teigė, kad
per Lietuvos pirmininkavimą ES tikimasi santykių suaktyvinimo,
tačiau dar nenuspręsta, kas atstovaus Baltarusijai rudenį Vilniuje
vyksiančiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime.
-Kokius klausimus aptarėte su Baltarusijos prezidentu?
- Savo kalbą skiriamųjų raštų teikimo proga, kurioje dalyvavo
dvylikos šalių ambasadoriai, Baltarusijos prezidentas pradėjo nuo
Lietuvos, paminėdamas mūsų šalių istorinę kaimynystę bei
šiandienos ryšius verslo, tranzito ir kitose srityse, taip pat
būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES, kurio metu tikimasi Baltarusijos
ir ES santykių suaktyvinimo. Šias temas trumpai aptarėme ir po
ceremonijos vykusiame neformaliame pokalbyje.
- Lietuvoje šį rudenį vyks ES Rytų partnerystės susitikimas. Ar jau aišku, kas į jį bus kviečiamas iš Baltarusijos pusės? Kokių rezultatų tikimasi susitikime?
- Per visus savo pirmuosius susitikimus Minske kalbėjausi apie
būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES ir Rytų partnerystę. Šios
temos svarbios Baltarusijai, juk ES yra svarbiausia jos prekybinė
partnerė. Pačioje Rytų Partnerystės programos pradžioje
parengėme bendrų Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos pasiūlymų
sąrašą - nuo energetikos, transporto, aplinkosaugos iki bendro
kultūros paveldo. Taigi Rytų partnerystė atitinka ir istorinę
europietiškąją mūsų valstybių tradiciją, ir šios dienos
bendradarbiavimo poreikius.
Baltarusijos atstovai - ir valdžios, ir pilietinės visuomenės -
bus kviečiami į Rytų partnerystės renginius Lietuvoje, kurių vyks
ne vienas. Lietuva suinteresuota kuo platesniu Baltarusijos
įsitraukimu į šią programą - sienų apsaugos, transporto, jaunimo
mainų, pilietinės visuomenės stiprinimo ir kitose srityse. Tai ir
yra šios programos turinys, o jos rezultatai - laisvos prekybos ir
laisvo žmonių judėjimo plėtra, bendrų projektų įgyvendinimas -
priklauso nuo abiejų pusių politinės valios ir pastangų.
Kas atstovaus Baltarusijai svarbiausiame Rytų Partnerystės
renginyje - Viršūnių susitikime - kol kas nenuspręsta. Tai bus
bendras ES sprendimas, dėl kurio šiuo metu tariamasi, jis priklausys
ir nuo bendro Baltarusijos santykių su ES konteksto. Lietuvai kaip
būsimai ES pirmininkei ir Baltarusijos kaimynei šiuo atveju tenka
aktyvios mediatorės vaidmuo, taip pat kaip ir sprendžiant kitus
aktualius mūsų pirmininkavimo klausimus.
- Ar galima tikėtis permainų dvišaliuose Lietuvos - Baltarusijos ir ES-Baltarusijos santykiuose? Kokios galimybės atnaujinti dialogą?
- Dialogas vyko ir vyksta, tačiau jo lygis ir intensyvumas
priklauso nuo daugelio faktorių. Pastaruoju metu bendra dvišalių
santykių ir ES - Baltarusijos kontaktų atmosfera yra pozityvesnė,
negu prieš kurį laiką. Reikėtų tai išnaudoti ir judėti į
priekį, nes buvusi „sąstingio“ situacija nebuvo naudinga nei
valdžios, nei pilietinės visuomenės atstovams abejose sienos
pusėse – bendradarbiavimo erdvė darėsi vis mažesnė. Užtenka
suktis užburtame rate, reikia judėti į priekį – juk pasaulis
nestovi vietoje.
Aukšto lygio politinio dialogo atnaujinimas su ES priklauso nuo
Baltarusijos pusės veiksmų sprendžiant politinių kalinių
paleidimo ir aktualius žmogaus teisių bei demokratijos klausimus.
Tikimės, kad šis dialogas bus atnaujintas, dedame daug diplomatinių
pastangų, kad tai pavyktų. Pozityvūs poslinkiai šioje srityje
atvertų daug naujų bendradarbiavimo galimybių.
- Kokios perspektyvos palengvinti vizų režimą tarp ES ir Baltarusijos?
- ES dar 2011 metų birželį yra pateikusi Baltarusijai
pasiūlymą pradėti derybas dėl vizų režimo liberalizavimo. Kol
kas šios derybos nėra pradėtos. Kol nėra susitarimo dėl vizų
režimo palengvinimo Baltarusijos piliečiams, ES valstybių narių,
tame tarpe ir Lietuvos, ambasados ir konsulatai taiko visus Šengeno
kodekse numatytus lankstumus išduodant vizas. Pavyzdžiui, Lietuvos
ambasada Minske ir Generalinis konsulatas Gardine apie 25-30 proc.
vizų išduoda nemokamai – vaikams, sportininkams, kultūros
žmonėms, nevyriausybinių organizacijų atstovams. Taipogi tikimės,
kad Baltarusijos pusė artimiausiu metu pradės praktinį dvišalio
susitarimo dėl palengvinto piliečių kelionių susitarimo
įgyvendinimą, kuris turėtų palengvinti sienos kirtimą daugiau
kaip milijonui žmonių. Pastaruoju metu girdime pozityvių signalų
šiuo klausimu.
- Kokia situacija šiuo metu yra dėl Astravo atominės elektrinės projekto greta Lietuvos sienos?
- Kiekviena valstybė turi teisę pati pasirinkti savo
energetinės sistemos plėtros kryptis, bet tuo pačiu ir pareigą
atsižvelgti į teisėtus kaimyninių šalių interesus, įvertinti
visas galimas grėsmes. Poveikio aplinkai klausimai Astravo AE
projekte mūsų požiūriu tebelieka atviri. Visuomet pabrėžėme
tolesnio dialogo tarp suinteresuotų institucijų svarbą. Keldami
šiuos klausimus, akcentuojame, kad tai tuo pačiu ir skaudžią
patirtį turinčios Baltarusijos, ir viso regiono gyventojų saugumo
rūpestis.
- Kaip apibūdintumėte dvišalius verslo ryšius tarp Lietuvos ir Baltarusijos?
- Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimčių, investicijų ir
tranzito srautų dinamika pastaraisiais metais yra įspūdinga, jau
kelerius pastaruosius metus auganti dviženkliais skaičiais. Svarbu,
kad tai yra „dviejų juostų gatvė“ – auga ir importas, ir
eksportas, Lietuvą ir Baltarusiją kerta Rytų – Vakarų transporto
koridoriaus krovinių srautai, aktyviai investuojama abiejose sienos
pusėse.
Lietuvos verslui Baltarusija –neblogai pažįstama,
geografiškai artima, pakankamai didelė rinka. Baltarusijos verslui
Lietuva – jau įvertintų ir kokybiškų produktų gamintoja, vartai
į ES ekonominę erdvę, patikimas logistikos ir transporto partneris.
Baltarusijos krovinių siuntėjai pabrėžia itin aukštą Lietuvos
transporto ir logistikos kompanijų paslaugų kokybę ir
konkurencingą kainą.
Džiaugiamės, kad aktyviai bendradarbiauja asocijuotos abiejų
šalių verslo struktūros – pramonininkų ir darbdavių
konfederacijos, neseniai įkurta Lietuvos ir Baltarusijos verslo
taryba. Klaipėdoje rengiamas tradicinis jau IX Lietuvos ir
Baltarusijos verslo forumas turėtų tapti gera galimybe aptarti
tolesnę verslo plėtrą ir kylančias kliūtis, kurių vis dar
pasitaiko.
- Ar Lietuvai kelia nerimą planuojamos „Zapad 2013“ karinės pratybos? Ar tikimasi kvietimo joms stebėti?
- Bet koks karinės galios demonstravimas kaimynystėje verčia
nerimauti, ypač kai trūksta informacijos ir bendradarbiavimo.
Tikimės, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose
„Zapad 2013“, kaip ir kitose Baltarusijos teritorijoje vykstančiose
pratybose, bus vengiama agresyvių scenarijų. Taip pat tikimės, kad
laikantis visų tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų bus
kviečiami ir tarptautiniai stebėtojai, tarp jų ir iš Lietuvos.
- Į Lietuvą trečiadienį atvyksta Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius. Ko tikimasi iš šio vizito?
- Baltarusijos premjeras atvyksta Lietuvos pramonininkų
konfederacijos kvietimu. Jis lankysis tradiciniame Lietuvos -
Baltarusijos verslo forume Klaipėdoje, kur bus aptartas platus
dvišalio ekonominio bendradarbiavimo spektras - nuo dvišalės
prekybos, investicijų iki transporto ir aplinkosaugos. Lietuvos
verslo atstovai nori iš pirmų lūpų išgirsti informaciją apie
investicinį klimatą Baltarusijoje, šioje šalyje ir jos
kaimynystėje vykstančius ekonominius procesus ir galimą jų įtaką
dvišalių ryšių plėtrai, perspektyviausias bendradarbiavimo
kryptis. Verslo forumas - tai ir gera galimybė valdžios bei verslo
atstovams kartu ieškoti kelių spręsti probleminius klausimus,
tokius kaip eilės pasienyje ar nepakankamai išplėtota
infrastruktūra. Kasmet gausėjantis forumo dalyvių skaičius ir
besiplečiantis temų ratas rodo, kad tai tikrai prasmingas renginys.
