Jis taip pat sakė tikįs, kad Lietuvos
pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) duos impulsą sustiprinti
bendrą saugumo ir gynybos politiką. Pasak jo, europiečius
glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje skatina pasikeitusi
Jungtinių Valstijų pozicija.
- Lenkija kartu su Vokietija ir Prancūzija ne kartą ragino stiprinti Europos Sąjungos (ES) karinį bendradarbiavimą. Ko tikitės šioje srityje per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai?
- Labai tikimės, kad Lietuvos pirmininkavimas sugrąžins
dinamiką darbų, susijusių su bendrąja gynyba, kokią suteikė
Lenkija per savo pirmininkavimą 2011 metų pabaigoje
Lenkija labai norėtų, kad būtų pagilintas bendradarbiavimas
tarp ES šalių ir NATO šalių bendros gynybos politikos rėmuose.
Tam ir buvo skirtas susitikimas Varšuvoje kovo 30 dieną, jame
dalyvavo Vyšegrado grupės, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai.
Lietuvos pirmininkavimas tuo labiau turi didelę reikšmę, kadangi
gruodžio mėnesį yra planuojamas (Europos Vadovų) Tarybos
susitikimas, kuriame bus svarstomi klausimai dėl bendrosios saugumo
ir gynybos politikos. Sakiau ministrui Juozui Olekui - arba
pasistengsime ir gruodžio mėnesį pagreitinsime darbus dėl bendros
saugumo ir gynybos politikos, arba niekas nepasikeis, ir vėl
stovėsime vietoje. Čia Vokietijos, Prancūzijos ir Vyšegrado
grupės šalių požiūris yra panašus.
- Lietuva šiuo klausimu buvo gana atsargi, skeptiškos pozicijos laikėsi ir Didžioji Britanija. Kritikai baiminasi, kad tai gali susilpninti NATO. Ką atsakytumėte į tokią kritiką?
- Mes šitas baimes, ypač Didžiosios Britanijos, žinome ne
vienus metus. Bet atrodo, kad situacija kitokia nei buvo prieš
kelerius metus. Pačios Jungtinės Valstijos - NATO ramstis -
apeliuoja ir ragina Europos valstybes skirti daugiau dėmesio ir
daugiau angažuotis. Svarbiausia, ar šita veikla nuves prie to, kad
mūsų šalių gynybos gebėjimai sustiprės, o tuo pačiu ir
NATO gebėjimai.
Labai teisingai Lietuva savo pirmininkavimo dokumentuose nurodo
santykių svarbą tarp NATO ir ES. Reikia taip konstruoti šitą
bendradarbiavimą, kad kolizijos nebūtų. Mūsų atveju - Lietuvos,
Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių - kolizijos jokios nėra, nes
esame ir NATO, ir ES nariai. Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad
buvimas ES duoda galimybes atsiverti į tokias svarbias šalis kaip,
pavyzdžiui, Švedija, kuri nėra NATO šalis.
- Kokie yra Lenkijos planai dėl savo priešraketinės gynybos sistemos kūrimo? Ar tai kaip nors susiję su Jungtinių Valstijų sprendimu atsisakyti vieno iš priešraketinės gynybos sistemos elementų Europoje?
- Oro gynybos, tame tarpe priešraketinės gynybos, sistemos
kūrimas yra mūsų pačių elementas bendroje sistemoje, kurią stato
ir Jungtinės Valstijos. Mes remiame priešraketinės sistemos
įrengimą mūsų šalyje, kurio trečias etapas turi būti pabaigtas
2018 metais. Mūsų pačių planai jokio sąryšio su JAV sprendimais
neturi, jie buvo paskelbti anksčiau. Konkrečiai ir tiksliai sakant,
nėra skirtumo tarp trečios ir ketvirtos fazės - skirtumas yra tik
pačiose raketose.
Noriu pabrėžti, kad tai, kas yra statoma NATO ir Jungtinių
Valstijų, yra priešraketinė gynyba nuo vidutinio nuotolio raketų,
tačiau mūsų pačių sistemą norime sukurti tam, kad būtų galima
gintis nuo trumpo nuotolio raketų. Tarp mūsų partnerių Vakarų
Europoje tai nieko nepaprasto, kad jie turi tokias galimybes.
- Ar tai grynai nacionalinis Lenkijos projektas ar jis gali tapti regioniniu?
- Mes atviri tam, kad šis projektas taptų regioninio
bendradarbiavimo projektu. Atrodo, kad tai yra geras dalykas tam, kad
būtų galima visiškai pasinaudoti NATO išmaniosios gynybos (smart
defence) arba ES pajėgumų sutelkimo ir pasidalijimo (pooling and
sharing) iniciatyvoms.
- Taigi ar jūs kviesite, o gal jau pakvietėte Lietuvą prisidėti prie tokio regioninio priešraketinės gynybos sistemos projekto?
- Kaip jau sakiau, mes norime, kad šitos programos būtų atviros
ir nukreiptos į mūsų partnerius iš ES ir NATO. Bet manau, kad per
anksti kalbėti apie detales.
Be abejo, noriu pabrėžti, ypač po
šios dienos labai sėkmingų pokalbių, kad Lietuva yra mūsų labai
svarbus partneris bendradarbiaujant karinėje srityje.
Tačiau tai
tokio kalibro dalykai, kuriuos prieš paskelbiant viešai turi būti
surengtos labai konkrečios ir detalios derybos. Iš kitos pusės, mes
Lenkijoje turime patys tiksliai žinoti, ką ir kam galime pasiūlyti,
o kol kas dar nesame tokio etapo pasiekę. Penktadienį mūsų
prezidentas pasirašys įstatymą, garantuojantį finansavimą
projektui oro ir tame tarpe priešraketinei gynybai artimiausiems
metams.
Iš kitos pusės, mes dar vykdome darbus, kad nustatytume,
kokios koncepcijos, kokios galimybės galėtų mus dominti. Partnerių
paieška yra dar kitas etapas.
- Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros karinės brigados kūrimas, regis, yra įstrigęs. Kada ši brigada galėtų tapti realybe?
- Mes juokavom, kad ponas ministras Olekas 2008 metais išėjo iš
Krašto apsaugos ministerijos ir paliko bendros Lietuvos - Lenkijos -
Ukrainos brigados projektą. Dabar jis sugrįžo ir vėl tas projektas
ten guli. Jaučiame, kad dabar reikia tam tikrą žingsnį, kad būtų
galima pajudėti į priekį.
Kiekvienas iš mūsų po pokalbių su Ukrainos gynybos ministru
Pavlo Lebedevu priėjome prie išvados, kad paspartiname darbus dėl
brigados kūrimo ir patys prižiūrėsime šiuos darbus. Akivaizdžiai
matosi trijų šalių noras pabaigti šiuos paruošiamuosius darbus.
Po šios dienos pokalbių aš galiu pasakyti, kad mūsų su ponu
ministru Oleku požiūris į bendradarbiavimą su Ukraina yra labai
panašus.
- Ko jūs tikitės iš šiemet Lenkijoje ir Baltijos šalyse vyksiančių NATO karinių pratybų „Steadfast Jazz“? Gal jau galite pasakyti, kokio dalyvavimo tikimasi jose?
- Stengiamės, kad pratybose „Steadfast Jazz“ būtų atstovaujama
kuo plačiau. Lietuva ir Lenkija kartu su Latvija, Estija labai
didelę reikšmę skyrė tam, kad būtų atstovaujama kuo daugiau
šalių ir karinių vienetų.
Esame įsitikinę, kad tai ne vien tik
paprasti kareivių mokymai. Mums tai yra ženklas sugrįžimo prie to,
kaip NATO turėtų veikti po pasitraukimo iš Afganistano. Nuolat
pabrėžiame, kad pratybos yra vienas svarbiausių dalykų, kurį turi
vykdyti bendradarbiaujančios šalys.
Aišku, kad „Steadfast Jazz“ yra
pirmos tokios pratybos. Jeigu pirmos pratybos vyks sėkmingai, tai ir
kitos bus sėkmingos.
Apie dalyvaujančių šalių ir karių kiekį aš nenoriu dabar
konkrečiai kalbėti, kadangi čia dar nėra aiški situacija.
- Ar politiniai Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai, pirmiausia dėl tautinių mažumų klausimų, paveikė karinį bendradarbiavimą?
- Manau, galima pasakyti, kad tos problemos, kurias jūs
paminėjote, nedarė įtakos Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui
karinėje srityje, ypač paskutiniais metais. Visuose dalykuose,
susijusiuose su NATO, mes su Lietuva visada labai stipriai vieni kitus
remiame.
Be abejo, šitie dalykai yra svarbūs klimatui, paramai,
bendradarbiavimui. Todėl nenoriu pasakyti, kad jie neturi reikšmės.
Jie turi reikšmės, tačiau noriu pabrėžti, kad saugumo, gynybos
sritys turi savo dėsnius, pagal kuriuos veikia.
