87 metų M. Thatcher nebegalėjo laipioti laiptais savo keturių
aukštų sublokuotame name, todėl po gruodį atliktos operacijos, kai buvo pašalintas
šlapimo pūslės auglys, sveiko Londono viešbutyje „The
Ritz“, tačiau šį pirmadienį patyrė paskutinį, lemtingą
insultą.
Jos 59 metų dvyniai Markas ir Carol abu gyvena
užsienyje, o draugų vizitai buvo apriboti dėl jos sveikatos.
Tik keliems artimiems draugams paskutiniais jos gyvenimo
mėnesiais buvo leidžiama lankyti ją jos numeryje.
Jie pasakojo, kad pražilusios baronienės instinktai išliko
ryškūs, nors legendinė jos fizinė ir protinė ištvermė
seniausiai išblėso.
Artimi draugai sako, kad liūdėdavo matydami, kaip viena
iškiliausių pasaulio pokario figūrų stengiasi suformuluoti kokią
mintį. Blėstant atminčiai prasiverždavo tik senosios Maggie
(Megės) blyksniai.
„Tuneliniu matymu“ garsėjusią lyderę tas painiojimasis irgi
vargino.
Prarandami jos protiniai sugebėjimai yra atspindėti 2011-ųjų
filme „Geležinė ledi“, už kurį Meryl Streep pelnė geriausios aktorės „Oskarą“.
Daugiau kaip dešimtmetį sirgusi vis sunkesne silpnaprotyste,
kurią sukėlė virtinė nedidelių insultų, „darboholikė“
M. Thatcher nuo 2002-ųjų patarta medikų nebekalbėjo viešai.
Savo ligą ji sutiko su jai būdingu nepaisymu. Robinas Harrisas, kuris 30 metų buvo jos patikėtinis ir patarėjas,
sakė, kad apsilankymus pas gydytoją šio amžiaus pradžioje ji
vertino kaip progas įrodyti, kad yra nesunaikinama.
Paskutinę, 2002 metų knygą „Valstybės valdymo menas“
(Statecraft) - planą, kaip padaryti tvarką pasaulyje po Šaltojo
karo - M. Thatcher jau buvo sunku rašyti, nes ji galėdavo pamesti savo
argumentų giją, sakė R.Harrisas.
Vienatvė 2003-iaisiais netekus jai visuomet lojalaus vyro Deniso
nugramzdino ją į didelį liūdesį ir, kaip kai kas sako,
pagreitino jos pačios sveikatos prastėjimą.
Pastaraisiais metais ji nebesugebėjo prisiminti, kad jis yra
miręs.
Carol Thatcher kartą papasakojo apie motinos širdies skausmą
kaskart, kai jai būdavo pasakoma apie jo mirtį.
„Paskutiniai jos gyvenimo metai buvo ypač liūdni“, - rašo
R. Harrisas savo būsimoje biografijoje, kurios ištraukas paskelbė
laikraštis „Daily Mail“.
Po dar vieno insulto 2009 metų gruodį „ji nebegalėjo suregzti
sakinio“.
„Dažnai būdavo sunku suprasti, apie ką ji kalba. 2011-aisiais
susitikimai su ja tapo draskantys širdį, - rašo jis. - Ji labai
stengdavosi kažką pasakyti, bet tada nutildavo ir įdėmiai
žiūrėdavo į tave. Tada bandydavo vėl, su tuo pačiu ryžtu, bet
ne ką sėkmingiau.“
Galiausiai ji liovėsi būti nusivylusi valstybės veikėja ir
sielvartaujanti našlė - tapo miela sena ponia, susidraugavusi su
pasiimtu katinu.
Laikraštis „The Times“ rašė, jog, pasak draugų, viešbutyje
„The Ritz“, kai neturėdavo lankytojų, ji skaitydavo, žiūrėdavo
televizorių ir tvarkydavo savo porceliano spintelę. Kai jausdavosi
pakankamai gerai, rašydavo laiškus.
40-metis konservatorių parlamentaras Conoras Burnsas buvo vienas iš nedaugelio ją reguliariai - dažniausiai
sekmadienio vakarais - lankydavusių žmonių.
„Ji vis dar galėdavo pasakyti nepaprastą trumpą sąmojį“, -
sakė jis „The Times“.
„Išgerdavome porą, kaip ji vadindavo, „teisingų“ - džino -
(stiklų). Vienas mėgstamiausių jos eilėraščių iš vaikystės
buvo „The Owl and the Pussycat“. Ji deklamuodavo žodžius drauge su
manimi“, - pasakojo jis.
Laikraštis „Daily Mirror“ citavo jo žodžius, kad dažnai
savaitgaliais jis būdavo vienintelis lankytojas, jei neskaičiuotume to
iš dviejų ištikimų jos slaugytojų, kuris tuo metu dirbdavo.
„Su ja labai ypatingai leisdavau laiką, turėjome nuostabių
pokalbių, - pasakojo C. Burnsas. - Jos atmintis visai nebuvo gera, bet
jos instinktai veikė visu pajėgumu ir ji visuomet, juokinga, daug
labiau domėdavosi ateitimi nei praeitimi.“
Kalbėdamas apie atmintines, kurias ji rašė būdama valdžioje,
jis sakė: „Reikėtų čia prisėsti ir pagalvoti „neblogai, visai
neblogai.“
„Ir ji iškart atkirto: „Kaip sakydavo mano tėvas, svarbu ne tai,
ką padarei, o tai, ką darysi dabar“, - pasakojo jis. - Ji labai
domėjosi tuo, kas vyksta politikoje ir pasaulyje. Tą susidomėjimą
ji išlaikė iki pačios pabaigos.“
M. Thatcher mirė pirmadienį, 11 val. 28 min., po insulto, kurį
patyrė skaitydama savo numeryje.
„Ji jautė virtinę nedidelių tvinkčiojimų ir tai buvo tik dar
vienas. Ji atpažino simptomus, kad patiria mažą insultą, ir tai
buvo tas (insultas. – Red.), kuris ją nužudė“, - vieno draugo žodžius
citavo „The Times“.
„Buvo iškviestas gydytojas, bet viskas įvyko labai greitai“, -
sakė tas draugas.
Jos slaugytojai ir „The Ritz“ darbuotojai turėtų dalyvauti jos
laidotuvėse, kurios įvyks trečiadienį.
