Prienų rajone kasmet rengiamas konkursas „Metų ūkininkas“.
2022 metų pabaigoje pirmąją vietą šiame konkurse laimėjo Veiveriuose ūkininkaujantys 40-mečiai Aušra ir Aurimas Babenskai.
Iš Aušros tėvų pieninių karvių ūkį perėmę jauni žmonės dabar užsiima augalininkyste ir mėsine gyvulininkyste – augina limuzinų veislės galvijus. Jų sėkmės paslaptis – kantrus darbas, kurį palengvina modernios technologijos.
Pakeitė ir ūkio profilį
Tris vaikus auginantys A. ir A.Babenskai patys yra ūkininkų vaikai, studijavo tuomečiame Aleksandro Stulginskio universitete, tapo diplomuotais agronomais.
Jauni žmonės norėjo užsidirbti, todėl 2004 metais išvyko į Jungtinę Karalystę, dirbo įvairius sunkius žemės ūkio darbus – skynė uogas, smidrus, vėliau obuolius. Darbdaviai matė, kad jaunuoliai darbštūs, tad jiems skirdavo vis geresnius ir lengvesnius darbus.
Tačiau 2010 metais A.Babenskienės tėvai dukrą su žentu įkalbėjo grįžti į Lietuvą padėti dirbti ir įkurti savo ūkį. Moteris pasakojo, jog matė, kaip daug ir sunkiai dirba tėvai augindami karves, todėl nusprendė, kad užsiims augalininkyste.
Prieš kelerius metus jie perėmė ir tėvų ūkį.
„Tada reikėjo spręsti, ką daryti. Auginti melžiamų karvių neapsimokėjo, nes jau reikėjo atnaujinti pastatus ir įrangą, darbo procesą robotizuoti, tam būtų tekę daug investuoti, o pienas vis pigo, melžėjų neliko“, – pasakojo A.Babenskienė.
Moteris lankė daugybę seminarų, domėjosi naujovėmis ir prieš trejus metus pagaliau ryžosi įsigyti 35 limuzinų veislės galvijus su kilmės dokumentais.
Juos įkurdino pertvarkytoje, atnaujintoje ir automatizuotoje fermoje. Prancūzų kilmės bulius kainavo 2,5 tūkstančio eurų, veršingos karvės – kiek mažiau.
Dar neuždirbo nė cento
Dabar ūkyje jau auginami 55 limuzinai, planuojama, kad ateityje jų bus apie 100. Ūkininkai gyvulius prižiūri ryte, dieną ir vakare, gyvulių šėrimas automatizuotas, gardai valomi traktoriumi. Galvijams įrengtas net besisukantis šepetys, kai nori, gyvuliai gali po juo ir pasikasyti.
Nuo balandžio iki spalio limuzinai ganosi laukuose, žiemą leidžia tvarte. Šią žiemą sausio–vasario mėnesiais palikuonių turi atsivesti 16 karvių.
„Karvės veršelius dažnai atsiveda naktį arba paryčiais. Jas stebime per vaizdo kameras, vaizdus galime matyti tiesiog savo telefonų ekranuose arba fermos biure įrengtame televizoriaus ekrane. Stebime, ar gyvuliams nereikia pagalbos“, – pasakojo A.Babenskas.
Kol kas ūkininkai tik formuoja naujas galvijų bandas ir dar negavo nė vieno cento pajamų.
„Galvijus planuojame pardavinėti veisimui, nes mūsų limuzinai – su kilmės dokumentais.
Lietuvoje šios veislės galvijų dar nėra labai daug, tad tikimės, kad kitais metais dalį jų pavyks parduoti ir gauti pirmąjį uždarbį“, – vylėsi A.Babenskienė.
Išbandė naują tręšimo būdą
Kol kas ūkininkai uždirba iš augalininkystės ir šiuos pinigus gali investuoti į gyvulininkystės sritį.
Pora eksperimentuoja su augalais ir mano, kad kuo didesnė jų įvairovė, tuo geriau.
300 hektarų ūkyje, be tradicinių javų, rapsų, auga pupos, žirniai, dobilai, įvairios žolės. Sėjomaina derinama su pašarų gamyba.
A.Babenskas daugiau rūpinasi technikos priežiūra, remontu, jos paruošimu, pats sėda prie traktoriaus ar kombaino vairo, planuoja kitus konkrečius darbus.
A.Babenskienė rūpinasi sutartimis, pirkimais, dirvožemio tyrimais, sudaro tręšimo planus, bendrauja su mokslininkais, vis ieško naujovių, kurias nori įdiegti ūkyje.
Praėjusią vasarą drauge su kaimynystėje įsikūrusiais ūkininkais buvo išsinuomoję bepilotes skraidykles, pasitelkę jas pabandė tręšti rapsų laukus.
„Laukai liko neišvažinėti, augalai nenukentėjo, o sąnaudos nepadidėjo. Bet kol kas keliamoji dronų galia nedidelė, yra ir kitų techninių niuansų, todėl nusprendėme šios technikos dar nepirkti, palaukti, kol ji patobulės. Ateityje ji bus labai perspektyvi“ , – mano A.Babenskienė.
Ateitis – išmanusis ūkis
Moderni technika jau naudojama dirbant kitus ūkio darbus. Bepilotės skraidyklės pasiteisino pavasariais apžiūrint laukus. Tada matyti, kur augalai sužėlė, kur ne, kur trūko trąšų.
Šiuolaikiniai traktoriai taip pat jau yra ne tik primityvus darbinis transportas. Ant jų sumontuoti jutikliai analizuoja, kurioje lauko dalyje reikia daugiau, kur mažiau trąšų. Tai ypač patogu ne tik norint užauginti gerą derlių, bet ir taupyti, nes trąšos brangsta.
„Ūkyje dirbame mes ir dar trys darbininkai. Nuolatinių ir norinčių dirbti žmonių sunku rasti. Bet jau ir vien noro dirbti nepakanka.
Ūkininkaujantys žmonės, norintys valdyti modernią techniką, dabar turi mokėti anglų kalbą, mokėti naudotis išmaniosiomis technologijomis. Ateities ūkis yra išmanusis ūkis“, – sakė A.Babenskas.
Buvo įvertinta ir jaunoji ūkininkė
Prienų rajono Strielčių kaime šeimos ūkyje ūkininkauja ir 32 metų Rasa Rasimaitė. Jauna moteris Vilniaus universitete baigė vokiečių filologijos studijas, 4 metus gyveno Vokietijoje ir galėjo ten ramiai ir sočiai leisti dienas, dirbti vertėja, auginti du savo sūnus.
Tačiau moteris viską metė, grįžo į gimtinę ir dabar nuo ankstaus ryto iki sutemų pluša laukuose, vairuoja traktorių ir tvarko įvairius gyvulininkyste bei žemdirbyste užsiimančio ūkio reikalus.
R.Rasimaitė pasakojo, kad tik grįžusi pas savo tėvus, į savo ūkį, pasijuto laiminga, nes suprato esanti savo vietoje. Laukuose moteris – agronomė, ūkio biure – kompiuteriu dirbanti administratorė, besirūpinanti trąšų ir chemijos produktų apskaita, lauko darbų planavimu.
Dirbdama ji įgyja ir vis daugiau agronomijos žinių: ką, kada, kodėl ir kur sėti, kaip tręšti laukus. Moteris mokosi valdyti ir įvairią žemės ūkio techniką.
Nors fiziškai sunku, bet smagiausia R.Rasimaitei vairuoti traktorius. Kad įgytų daugiau žinių, moteris Vilniaus kolegijoje pradėjo studijuoti agroverslo technologijas.
R.Rasimaitė tapo konkurso „Metų ūkis 2022“ antrosios vietos laimėtoja.
