„Pagrindinis mūsų veiklos rodiklis ir galutinis tikslas yra daržovių kokybė. Jei prekė yra pageidaujama, perkama, sumokami į auginimą investuoti pinigai, verslas gali judėti į priekį. O jau tada prasideda išlaidų, sąnaudų skaičiavimai“, – sako E. Masevičius.
Prieš 22 metus verslą Lietuvoje pradėjęs ūkininkas pastebi, kad žmonių mitybos įpročiai pasikeitė iš esmės. Jei pradėjus veiklą per dieną pavykdavo parduoti apie 15–50 kg špinatų, tai šiandien jų parduodama iki 500 kg. Panašios tendencijos ir salotų, prieskoninių daržovių – bazilikų, mėtų, melisų, rozmarinų – paklausos.
Šiuos pokyčius verslininkas sieja su besikeičiančiu gyvenimo būdu ir augančia sveikos mitybos svarba visuomenėje. Jei anksčiau daržovės būdavo tik mėsos ir bulvių patiekalo garnyras, šiandien įprastoje kasdienėje lėkštėje joms tenka lygiavertė proporcija.
Augant paklausai ir žmonių poreikiams, pasikeitė ir prekybininkų požiūris: pirmenybė teikiama vietinei, Lietuvoje užaugintai produkcijai, kurios nenutrūkstamą tiekimą reikia užtikrinti visus metus. Įtakos tam turėjo ir patobulėjusios technologijos.
„Anksčiau šiltnamiuose užaugintos salotos būdavo lepios, todėl žiemos metu prekybininkai jas veždavosi iš pietinių šalių – Italijos, Ispanijos. Dabar turime technologijas, kurios leidžia visus metus užauginti beveik tokias pat salotas – sultingas, traškias, tvirtais lapais. Taigi atsižvelgdami į žmonių poreikius nuolat tobulėjame ir geriname produktų kokybę“, – teigia E. Masevičius.
Net šiltnamiai šiandien išmanieji
Salotų ir prieskoninių daržovių paklausa, pasak verslininko, yra stabili visais metų laikais. Tačiau jai didelę įtaką turi bendra ekonominė padėtis. Antai 2020-aisiais, vos prasidėjus pandemijai ir Lietuvoje paskelbus karantiną, salotų pardavimo apyvarta krito apie 30–40 procentų. Sumažėjusi ji buvo kelis mėnesius, tačiau galiausiai žmonės suprato, kad ilgai kruopomis, makaronais ir bulvėmis nepasimaitins, ir vasaros pradžioje pardavimo mastas staiga ūgtelėjo daugiau negu du kartus.
„Visais laikais, kuo daugiau žmonės dirba ir uždirba, tuo kokybiškesnio ir įvairesnio maisto nori, tuo daugiau pinigų skiria savo mitybai. Kartu didėja ir jų reikalavimai mums, augintojams. Daržovės turi būti ne tik skanios, gražiai atrodyti, bet ir turėti kuo mažiau pesticidų, herbicidų, būti kuo sveikesnės, tvariai užaugintos. Todėl, jei dar prieš keletą metų salotas augindavome plastikiniuose vazonėliuose, dabar naudojame popierinį apvalkalą, į kurį įpresuojamos durpės su sėklomis. Salotas suvalgę žmonės gali drąsiai viską išmesti – popierius ir durpės tiesiog suyra“, – sako „Evaldo daržovių“ vadovas.
Tvarumo keliu žengti ūkininkus skatina ir kitas veiksnys: augančios elektros, dujų kainos, brangstanti darbo jėga. Todėl diegiami taupesni, efektyvesni sprendimai.
E. Masevičiaus ūkis – ne išimtis. Gavęs Europos Sąjungos fondų paramą, prieš kiek daugiau negu metus ūkininkas perstatė ir iš pagrindų atnaujino šiltnamius. Juose įdiegtos naujausios technologijos: taupus, augalams tinkamą šviesos spektrą skleidžiantis LED apšvietimas, vanduo gaunamas iš lietaus ir sniego, o šiltnamiuose panaudojamas kiekvienas lašas, kurio neišgėrė augalai, o deginant dujas susidarantis CO2 patenka tiesiai į šiltnamius, kur augalai jį naudoja fotosintezei ir gamina deguonį. Taupyti šilumą ir energetinius išteklius taip pat padeda specialūs ekranai, tarsi užuolaidos nusileidžiantys atėjus nakčiai ar artėjant šalčiams.
Paklaustas, ar jau spėjo apskaičiuoti, kiek visos šios inovacijos padėjo sutaupyti, pašnekovas šypteli: „Žinoma, sąnaudos sumažėjo. Bet pagrindinis viso to privalumas yra ne sutaupytas vanduo, šiluma ar elektra, o visų pirma geresnė produkcijos kokybė. Tai svarbiausias rodiklis, nes būtent nuo jo priklauso, ar žmonėms tie produktai patiks, ar jie juos pirks. Kuo geresnio produkto nori, tuo daugiau turi investuoti į jo gamybą.“
Artimiausi metai – neramūs
Artimiausių metų didžiausi iššūkiai daržovių augintojams, anot E. Masevičiaus, yra trys. Pirma, bendra ekonominė padėtis ir žmonių perkamoji galia. Jei ji toliau augs ar bent išliks stabili, žmonės rūpinsis savo sveikata ir neatsisakys sveikatai naudingų maisto produktų, daržovių.
Antra, energetinių išteklių kainos, lemiančios 40 proc. šiltnamiuose auginamų lapinių ir prieskoninių daržovių savikainos. Pašnekovas svarsto, kad dujų ir elektros kainos turėtų stabilizuotis per artimiausius dvejus–trejus metus, tada ūkininkai galės tiksliau planuoti ir prognozuoti savo veiklą.
„Dujų šioje pramonės šakoje dar ilgai bus neįmanoma pakeisti, todėl labai svarbu, kad turime „Independence“ terminalą ir visada galėsime apsirūpinti dujomis. Turime planų statytis saulės elektrinę, tačiau ji padengs tik nedidelę dalį mūsų sunaudojamų energetinių išteklių. Kita vertus, ir nejaučiame poreikio tapti elektros gamintojais. Esame ūkininkai, ne energetikai, todėl geriau ir toliau gaminsime tai, ką suprantame“, – sako E. Masevičius.
Trečiasis, ilgalaikis iššūkis yra ir liks klimato kaita. Dėl sudėtingėjančių sąlygų po atviru dangumi užauginti didelį kiekį salotų ar prieskoninių daržovių yra itin sudėtinga, todėl jos visais metų laikais auginamos šiltnamiuose. Juose procesai – apšvietimas, drėgmė, šiluma – yra visiškai valdomi, automatizuoti, taigi augalams užtikrinamos kone idealios sąlygos.
Ir dabartiniai, ir laukiantys iššūkiai, ir besikeičiantys visuomenės poreikiai skatina žemės ūkio bendroves keistis, prisitaikyti, o pokyčiai neatsiejami nuo investicijų į naujas technologijas, veiklos efektyvumo gerinimą ir sprendimus, kurie padeda užauginti daugiau naudojant mažiau trąšų, pesticidų, herbicidų, energetinių išteklių. Nors energetikos kainų augimas, apsirūpinimas trąšomis ir jų kainos žemdirbiams turėjo didelę neigiamą įtaką, finansuotojai pastebi, kad ūkininkai šįmet yra optimistiški.
