Pastaruosius dešimt metų vynuogynų plotai Lietuvoje sparčiai augo. Nuo pavienių Lietuvoje, Latvijoje išvestų vynmedžių priemiesčio sodų sklypuose iki pirmųjų eilių vėsiam klimatui pritaikytų vyninių veislių vyno gamybos entuziastų sodybose, valgomųjų vynuogių veislių šiltnamiuose ir pagaliau pirmųjų hektaro dydžio plotų, užsodintų tauriosiomis vynuogėmis. Pasirodė pirmieji lietuviški vynuogių vynai.
Tačiau vynuogininkų bendruomenė bene labiausiai apsidžiaugė sužinojusi, kad po dvejus metus trukusių procedūrų Lietuva įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013. Kartu su Estija esame prijungti prie vėsiausios vynuogių auginimo zonos (A). Todėl ne tik atsiranda galimybė gauti paramą vynuogininkystės plėtrai ir funkcionavimui, bet ir įsigalioja Europos Sąjungos taisyklės gaminant vyną. Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA) prezidentą Ramūną Pilvelį klausiame, kiek vynuogynų jau pasodinta Lietuvoje.
Kol kas vynuogynų registras dar nesukurtas, bet mano asmeniniais skaičiavimais Lietuvoje 2021 m. vynuogynų jau buvo apie 50 ha, nors 2019 metais dar sunkiai galėjome suskaičiuoti 20 ha. Tikiu ir šiais, 2022 m. vynuogynų plėtra bus tokia pat sparti, nes į LVA gretas šiemet įstojo nemažai vynuogininkų „startuolių“, norinčių gyventi tarp vynuogių ir iš vynuogių auginimo.
Yra ir šiltnamiuose auginančių vynuoges vynuogininkų, bet jų dalis kol kas neskaičiuojama hektarais. Didžiausią dalį vynuogynų plotų sudaro vynui ar sultims gaminti tinkančios vynuogės. Šiltnamiuose augančios vynuogės dažniausiai yra desertinės, ne tokios sultingos, bet uogos didesnės, traškesnės, jose cukraus ir rūgšties santykis subalansuotas, kad galima būtų valgyti.
Rokiškio rajone, savo šeimos ūkyje „Roksala“, vynmedžius augina licencijuotas vyndarys Raimundas Nagelė. Pirmąsias vynuoges jis pasodino bene prieš penkiolika metų. Klausiame, nuo kokių veislių jis pradėjo ir kokias sodina dabar.
Pradėjome nuo kraštiečio Antano Gailiūno išvestų lietuviškų veislių, iš kurių vis dar auginame ‘Moniką’. Prie jų pasodinome ‘Solarį’, ‘Rondo’, ‘Regent’, ‘Marechal Foch’. Nors pradžioje buvo nelengva, bet klimatas šyla, žinių daugėja. Kas penktus metu jau galime turėti gerą derlių. Šalia jų dabar atsirado kitų veislių: ‘Marquette’, ‘Varduva’, ‘St. Pepin’, ‘La Crescent’, ‘Adalmiina’. Gerą vasarą pasiekiame aukštą cukraus lygį, misos nebereikia pildyti cukrumi, nors pagal dabar Lietuvoje įsigaliosiančias ES vynuogių vyno gamybos taisykles tai galėtume daryti.
Iš pirmo žvilgsnio atšiauresnio klimato Šiaurės Lietuva neatrodo tinkama auginti šiltamėges vynuoges. Tačiau čia vynuogininkų daugėja. Raimundo Nagelės klausiame, kodėl taip yra.
Laikas parodė, kad Rokiškio rajonas tinka vynuogėms. Tiek klimatas, kurį švelnina Rygos įlanka, tiek ir dirvožemis su gausiais dolomito klodais, kurie išeina ir į paviršių laukuose, Nemunėlio, Vyžuonos upių pakrantėse, yra klinčių karjerų. Savo ūkyje 75 metrus gilyn gręžėme vien dolomitą. Tai suprantu ne aš vienas – Biržų, Rokiškio krašte vynuogių sodinama nebe po vieną hektarą.
Ramūno Pilvelio prašome papasakoti apie tai, kur dar Lietuvoje palankios sąlygos auginti vynuoges.
Dar anksti formuoti regionus, bet pastaruoju metu sparčiai vystosi Klaipėdos kraštas, yra išvystytas Panevėžio kraštas link Biržų, daug smulkių vynuogininkų kuriasi Molėtų krašte, Kauno ir Vilniaus apylinkėse vynuogininkai pasibarstę, kol kas koncentracija neįžvelgiama, bet vynuogynų pradeda rastis Dzūkijos krašte, apie Alytų. Mažiausiai vynuogių auginama aplink Šiaulius.
Kaip Lietuva tapo Europos Sąjungos pripažinta vynuogių auginimo šalimi, klausiame Ramūno Pilvelio. Tuo negali pasigirti mūsų kaimynė Latvija.
Pastaraisiais metais Lietuvos vynuogininkų asociacijos narių skaičius padvigubėdavo kone kasmet. Todėl nusprendėme praktiškai augančią vynuogių augintojų veiklą įteisinti. 2019 m. gruodžio 16 d. LVA pateikė prašymą LR Žemės ūkio ministerijai inicijuoti ES reglamento pakeitimą, siekiant įtraukti Lietuvą į Europos Sąjungos vynuogių auginimo zonų sąrašą. Pateikėme prašymą pagrindžiančią medžiagą, ir 2020-02-04 LR Žemės ūkio ministro pasirašytas raštas buvo nusiųstas ES Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoriui. Prie prašymą pagrindžiančios medžiagos prisidėjo saujelė LVA narių, Lietuvos someljė asociacija ir keli mokslo darbuotojai.
2021 m. gruodžio mėnesį ES reglamentas atnaujintas, ir jame Lietuva jau įtraukta tarp šalių, kuriose vynuogės gali būti auginamos pramoniniu būdu.
Raimundo Nagelės prašome papasakoti, ar jis jaučia pirkėjų susidomėjimą lietuvišku vynuogių vynu ir kurios rūšies vyno jis padaro daugiausia. Kaip „Roksalą“ paveiks tai, kad Lietuva tapo Europos Sąjungos vynuogių augnimo šalimi.
Vynuogių vyno atžvilgiu visų pirma jaučių pirkėjų smalsumą. Kasmet padarydavau nuo 500 iki 1200 butelių. Naujai sodintoms vynuogėms bus treji metai. Pernai neleidau turėti uogų. Bet šiemet jau darysiu „Adalmiiną“, „La Crescent“, „St. Pepin“. Visos jos baltosios. Raudonosios sudaro 20–30 proc. ploto. Pirkėjams patinka iš jų padarytas rožinis vynas. Manau, jis turi nemažai potencialo greta lietuviško baltojo vyno. Nors pirkėjams reikia ir šiek tiek raudonojo. Svarbu, kad vynas būtų subalansuotas.
Dėl Europos Sąjungos, atvirai pasakius, turiu šiek tiek baimių: mėgstame užsidėti daugiau prievolių, biurokratiškų dalykų. Registravimai, leidimai – nežinau, ar tai labai motyvuos. Europos Sąjungos parama aktuali pradedantiems ūkininkams. Mes jau žinome, ką darome, kažin ar mums jos prireiks.
Kokie darbai laukia Lietuvos vynuogininkų bendruomenės, klausiame Ramūno Pilvelio.
Nors ES Reglamentas įsigaliojo 2021 m. gruodžio mėn., vynuogių kultūra Lietuvos žemės ūkio normatyvuose niekur neegzistuoja, vadinasi, nėra remiama, nėra registruotų prevencinių priemonių apsaugoms nuo ligų.
Imsimės inicijuoti šiuos pokyčius, taip reiks sukurti veikiantį vynuogynų registrą, sertifikuoti Lietuvoje išvestas vynuogių veisles, suformuoti finansines paramas vynuogynų plėtrai, įsteigti bent vieną vynuogių auginimo regioną, sertifikuoti vynuogių sodinukų dauginimo platintojus, įregistruoti keletą prevencinių priemonių nuo vynuogių ligų. Mes tik pradedame kurti vyno kultūrą ir esame šios kūrybos dalis.
Daugiau apie vynuoges ir vynuogių vyną su Ramūnu Pilveliu ir Raimundu Nagele bus galima pakalbėti gegužės 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse vyno parodoje „Vyno dienos“.
