Ši ypač sunki situacija susiformavo dėl kiaulienos pertekliaus Europos Sąjungos rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių kiaulininkyste užsiimančių šalių (Vokietijos, Ispanijos) kiaulienos eksportui į Kiniją. Kiaulių augintojai patiria didžiulius nuostolius.
Apie tai, kaip laikosi kiaulių augintojai Radviliškio rajone, kalbamės su Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininku, Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktoriumi, veterinarijos mokslų daktaru Edmundu Adomavičiumi.
– Ar pastaruoju metu situacija Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje pasikeitė?
– Situacija laipsniškai blogėja. Per pastarąsias keturias savaites kiaulienos kaina sumažėjo 15 centų už kilogramą, o tai sudaro 16-17 procentų. Šiandien kaina tesiekia 0,73 Eur už kilogramą gyvo svorio.
– Kokia situacija dėl išvardintų dalykų jūsų vadovaujamoje bendrovėje „Gražionių bekonas“?
– Kas kitur, tas ir pas mus, – sąlygos prastos. Auginame daugiau nei 10 000 kiaulių. Per mėnesį jų parduodame 1500. Gauname apie 70 000-75 000 eurų nuostolio per mėnesį.
– Kokia dabar yra vienos kiaulės užauginimo savikaina?
– Išaugus pašarų ir energetikos kainoms, kiaulienos savikaina šiuo metu yra 128-129 eurai už 100 kg gyvos kiaulės.
– Kokia yra kiaulių pardavimo rinkoje kaina?
– Šių metų 43 savaitę gyvos kiaulės kilogramo kaina buvo 0,73 eurai. Vidutinė pašarų kaina, šeriant naujais grūdais ir baltyminėmis žaliavomis, siekia 271-275 eurus už toną. Tai yra juodas dempingas. Nuo 43 savaitės patiriame 53 eurus 100 kg gyvo svorio nuostolio.
– Kodėl Lenkijos produkcija pigesnė ir ar ten sudarytos kitos sąlygos?
– Lenkijoje žaliai mėsai taikomas 5 proc. PVM, o pas mus – 21 proc. Šis skirtumas gali turėti įtakos. Importuota mėsa turėtų būti apmokestinama tuo pačiu tarifu.
Lenkijoje yra daug trečios zonos ūkių. Mėsa yra pigesnė tose zonose, kur buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Tokią mėsą galima pardavinėti tik vidaus rinkoje, dėl prekybos kitose šalyse turi būti taikomi apribojimai, tačiau, kaip ši mėsa pakliūva į Lietuvos rinką, sunku sužinoti.
– Ar kiaulių augintojai gali įtakoti situaciją kiaulienos rinkoje?
– Vidaus rinkoje lyg ir neturėtų būti problemos. Užsiauginame 50 procentų savo kiaulienos. Mėsos perteklius yra kitose valstybėse (pvz. Danijoje ir kt.). Jie dempinguoja kainas ir pastato į nepatogias sąlygas Lietuvos kiaulių augintojus.
Lietuviška kiauliena kone du kartus brangesnė nei importinė. Mūsų pirkėjas dažnai orientuojasi į kainą. Kol kas kiaulienos poreikis vidaus rinkoje nėra toks ženklus, kaip norėtume.
– Kaip manote, kokių žingsnių turėtų imtis Vyriausybė dėl pagalbos kiaulių augintojams?
– Ryškių žingsnių, kuriuos darytų Vyriausybė, nematyti. Laikas parodys, kaip patys išsikapstysime. Manau, Vyriausybė turėtų kreiptis į Europos komisiją.
Vis dar tikimės gelbėjimosi rato ir nežinia, kada jis bus. Kol kas skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.
– Kaip matote savo vadovaujamos įmonės „Gražionių bekonas“ perspektyvas?
– Manau, iki Velykų tenka ruoštis juodajam scenarijui. Viskas priklauso, ar problema gilės – ar dabartinė situacija yra jau dugnas ir kiek laiko tęsis.
Šiuo metu naudojame lėšas iš rezervo fondo, kreditus, mažiname kiaulių kergimą. Neatmetu, kad galimas ir bankrotas. Manau, kad ir „Gražionių bekono“, ir kitų kiaulininkystės įmonių laukia panašios perspektyvos. Dabartinėje situacijoje, kuo daugiau augini, tuo daugiau patiri nuostolio.
