Kuo skiriamės nuo skandinavų, kiek kainuoja sodo technikos aptarnavimas ir kada jos priežiūrą patikėti specialistams, atsako ekspertas Vaidas Mikulėnas.
Jo teigimu, rekomenduojama bent kartą per metus nuodugniai patikrinti gaminio būklę ir jo veikimo funkcijas, taip pat atkreipia dėmesį, kad rekomendacijos dėl techninio aptarnavimo dažnumo gali skirtis priklausomai nuo gaminio tipo ar jo naudojimo intensyvumo.
Brangesnei technikai – daugiau dėmesio
„Gaminio kaina nėra kriterijus, lemiantis, kaip dažnai reikia atlikti jo techninę apžiūrą, tačiau pastebime, jog Lietuvos gyventojai brangesniems gaminiams, pavyzdžiui, vejos robotams, labiau linkę netaupyti techninio aptarnavimo sąskaita, o pigesnių gaminių periodine priežiūra susirūpina tik nutikus pirmam gedimui. Dažnas pasiteisinimas – laiko stygius pristatyti gaminį į servisą. Tačiau neatlikdami gaminio techninio aptarnavimo vartotojai rizikuoja susidurti su netikėtu jo gedimu pačiu netinkamiausiu metu“, – komentuoja V. Mikulėnas.
Specialistas teigia, kad techninio aptarnavimo kaina, palyginti su paties gaminio ar jo eksploatacinių dalių kaina, nėra didelė. Rankinių gaminių techninė apžiūra gali kainuoti 25–30 eurų, vejos traktoriukų – iki 200–250 eurų. Už kasmetinį robotų vejapjovių techninį aptarnavimą gali reikėti sumokėti 60–100 eurų.
Tokio sodo technikos aptarnavimo metu yra patikrinamos saugos ir tinkamo veikimo funkcijos, atnaujinama programinė įranga, technika kruopščiai išvaloma, pakeičiami filtrai, tepalai, įvertinama labiau besidėvinčių dalių, tokių kaip dirželiai ar guoliai, būklė. Pastebėjus ir įvertinus dalies nusidėvėjimą, rekomenduojama ją pakeisti.
Kuo skiriamės nuo skandinavų?
Ekspertas pastebi, kad Lietuvoje parduodama beveik du kartus daugiau atsarginių sodo technikos dalių nei Skandinavijos šalyse. Tai lemia gyventojų polinkis sugedusį įrenginį mėginti remontuoti patiems: „Daug mūsų šalies gyventojų yra nagingi, tad neretai sugedus sodo technikai pirmiausia perka reikiamas dalis ir remontuoja patys ar kreipiasi į pažįstamus meistrus.
Kitas svarbus aspektas – labai intensyvus sodo technikos naudojimas ir gaminio pirkimas ne pagal realius poreikius, dėl ko gaminiai taip pat greičiau ir dažniau genda. Ne mažiau svarbi ir jau minėta priežastis – neatliekama ar nereguliariai atliekama gaminio techninė apžiūra. Savo ruožtu skandinavai mėgsta kokybę, daugiau investuoja į sodo techniką, o tuo pačiu labiau ją prižiūri“.
Mėgėjiško sodo technikos taisymo neefektyvumą ir neekonomiškumą pašnekovas iliustruoja keliais pavyzdžiais. Jis atkreipia dėmesį, kad dažniausiai tokie atvejai vis tiek baigiasi gaminio vežimu į servisą ir kur kas didesnėmis išlaidomis: „Pavyzdžiui, laiku neatlikus vejos traktoriuko techninio aptarnavimo – abiejų važiavimo ašių sinchronizacijos, laiku nepatikrinus hidraulinės sistemos alyvos lygio, nepakeitus filtrų – prireikia keisti galinį ar priekinį važiavimo tiltą, kurio kaina, priklausomai nuo gaminio modelio, svyruoja nuo 600 iki 1000 eurų.
Arba laiku nepakeitus vejos roboto važiuoklės filtro, viduje susidaręs kondensatas pažeidžia ten esančius elektroninių plokščių komponentus, o jų pakeitimas remonto metu kainuoja nuo kelių šimtų eurų – tai ženkliai daugiau nei techninio aptarnavimo mokestis“.
