Supjauti rąstų neskubėjo
Ant pjovimo rampos verslininkai laikė sukrautas spygliuočių medžių rietuves.
Buvo akivaizdu, kad medžiai nukirsti seniai, todėl juos pareigūnai įdėmiai apžiūrėjo. Kai kurie rąstai buvo apnikti kenkėjų. Po žieve buvo įsiveisusios ištisos vabzdžių kolonijos.
Kaip nurodė aplinkosaugininkų atstovas Matas Sirgėdas, užkrėstą medieną verslininkai privalėjo iškart nužievinti ir supjaustyti.
„Tokius rąstus reikia apipurkšti specialiais kenkėjus žudančiais chemikalais“, – paaiškino pašnekovas.
Verslininkams surašyti protokolai. Vienam jų dar ir už tai, kad netinkamai vykdė apskaitą. Abiem gresia baudos po 50 eurų.
Trys pavojingi vabzdžiai
Aplinkosaugininkų akcija „Medienos kenkėjas“ vykdoma siekiant sustabdyti pavojingų vabzdžių plitimą spygliuočių miškuose.
Žievėgraužis tipografas, viršūninis žievėgraužis ir verpikas vienuolis kasmet miškams pridaro nemažai žalos. Jie taikosi tik į spygliuočius medžius – egles ir pušis. Iš po žieve padėtų kiaušinėlių išsirita lervos ir išauga į naujus parazitus.
Nuo vieno užkrėsto medžio kenkėjai keliauja prie kito ir greitai išplinta po ištisą miško masyvą.
Daugiausia žalos pušynams sukelia verpikas vienuolis ir žievėgraužis tipografas. Verpikas vienuolis nugraužia spyglius, todėl nusilpusias pušis apninka ne tik kiti kenkėjai, bet ir medžių džiuvimą lemiančios grybinės ligos.
Grauždamas medį po žieve žievėgraužis tipografas pažeidžia egles.
Pažeisti medžiai nudžiūsta, tad juos belieka nupjauti.
Plinta tik vasarą
Pavojingi kenkėjai plinta tik šiltuoju metų laiku, todėl stebima, kad miškuose nesusidarytų palankios sąlygos jiems plisti. Pažeistus medžius privaloma nukirsti, rąstus nužievinti, o medieną apdoroti specialiais chemikalais.
Užkrėstą spygliuočių medieną draudžiama sandėliuoti miškuose ir arti jų.
Aplinkosaugininkai neslėpė, kad su kenkėjais kovojama kasmet, tačiau jų populiacijos gausumas priklauso nuo to, ar žiema buvo šalta.
„Jei žiema šalta, vabzdžiai žūsta, jei šilta, tada jų prisiveisia labai daug“, – aiškino M.Sirgėdas.
