Nuo 2023-iųjų žemės ūkiui – nauji reikalavimai (8)

Žemės ūkis vis labiau įtraukiamas į kovą su klimato kaita. 2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis, o vienas iš specifinių tikslų – žemės ūkio prisidėjimas prie klimato kaitos mažinimo arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo.

Žemės ūkis vis labiau įtraukiamas į kovą su klimato kaita.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žemės ūkis vis labiau įtraukiamas į kovą su klimato kaita.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 21, 2021, 12:35 PM, atnaujinta Jul 22, 2021, 11:16 PM

Naujojoje bendrojoje žemės ūkio politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. Europos Sąjungos paramą siekiantis gauti žemės ūkis privalės taikyti aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemones – šioms priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai itin palies dideles išmokas gaunančias žemės ūkio bendroves.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų ŠESD – apie 1 proc. daugiau nei 2017 m. Didžiausi aplinkos teršėjai buvo transporto (30,9 proc.) ir energetikos (27,5 proc.) sektoriai, trečioje vietoje – žemės ūkis (20,9 proc.).

Pasak „Vesta Consulting“ tvarumo konsultantės dr. Sigitos Židonienės, žemės ūkio bendrovės Lietuvoje yra jau pribrendusios imtis ŠESD mažinimo savo veikloje, tam tereikia tik paskatinimo.

„Naujoje ES žemės ūkio politikoje, kaip bazinis kriterijus gauti finansavimą, yra numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymas. Žemės ūkis, netaikydamas poveikio klimato kaitai ar bioįvairovei mažinimo priemonių, tiesiog nebegalės funkcionuoti. Būtent ši sritis turi daug potencialo kovojant su klimato kaita – apskaičiuota, kad žemės ūkiui taikyti poveikio klimato kaitai mažinimo priemones kainuoja kur kas mažiau, nei, pavyzdžiui, ŠESD mažinimas transporto sektoriuje“, – teigia S.Židonienė.

Norint mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pirmiausią reikia turėti atskaitos tašką – apskaičiuoti esamą ŠESD kiekį ir tik tuomet galima kurti ŠESD mažinimo strategiją ir numatyti poveikio mažinimo priemones.

Žemės ūkyje didžiausią potencialą ŠESD išmetimų mažinimui turi žemės apdirbimo būdo keitimas nuo intensyvaus arimo iki sumažinto arimo ar beariminės žemdirbystės, sėjomainos taikymas, trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas ir laipsninis mažinimas, galvijų mitybos koregavimas ir pan.

„Skaičiuojant žemės ūkio išskiriamas ŠESD, atsižvelgiama į daugybę skirtingų parametrų. Gyvulininkystės sektoriuje vertinamas galvijų skaičius, jų svoris ir mityba, kiek jų priežiūrai sunaudojama energijos, mėšlo tvarkymo praktika. Augalininkystėje vertinami pasėlių plotai, naudojamos trąšos, žemės apdirbimo intensyvumas, pasėlių likučių tvarkymo praktika“, – vardija S.Židonienė.

„Poveikio klimato kaitai mažinimas vis dėlto yra įvairiapusiškas ir ilgalaikis procesas. Mažinant ŠESD žemės ūkyje nėra kalbama apie tai, ką verta auginti – dobilus ar avižas, jaučius ar avis. Tai yra žemės ūkio bendrovės pasirenkama veiklos kryptis“, – sako S.Židonienė.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia ŠESD emisijų susidaro iš ariamos žemės – 2016 m. šis rodiklis siekė 53 proc. visų šalies žemės ūkio išskiriamų ŠESD. Iš galvijų virškinamojo trakto išskiriamos metano dujos (CH4) sudarė apie 40 proc. gyvulininkystės emisijų, iš mėšlo – apie 8 proc.

Tvaresnį ūkininkavimą skatina ne tik naujoji žemės ūkio politika, į kurią integruoti 2019 m. Europos Komisijos priimto Europos žaliojo kurso tikslai žemės ūkiui, bet ir auganti paklausa tvariai užaugintai ir pagamintai žemės ūkio produkcijai.

„Klimato kaitos perspektyvoje net pačios mažiausios iniciatyvos yra sveikintinos. Jei vartotojai rinksis žemės ūkio produkciją, kuri yra tvariai užauginta, kurios tiekėjas žino ir deklaruoja savo poveikį aplinkai ir imasi poveikio aplinkai mažinimo priemonių, jie darys poveikį tokios produkcijos pasiūlai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas yra svarbus“, – teigia S.Židonienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.