Stambiam augalininkystės ūkiui vadovaujantis R.Gylys su žmona Rima nuolat prisideda prie kaimo bendruomenės iniciatyvų ir darbų tiek finansiškai, tiek idėjiškai.
Jie buvo vieni iniciatorių, kad Gasčiūnuose jaukią atmosferą kurtų gėlėmis papuoštos gatvės, kad būtų sutvarkyta aplinka.
Gyliai kartu su bendraminčiais inicijavo ir finansiškai parėmė penktus metus veikiančio amatų centro atsiradimą, kur galima lipdyti iš molio, tapyti, kepti duoną. Šeima prisidėjo prie etnografinio muziejaus įkūrimo, kuriame gausu senovinį lietuvišką kaimą primenančių daiktų ir įrenginių.
Kopūstų sodinamąją pasiliko prisiminimui
Gylių šeimos iniciatyvumas – pavyzdingo ūkio, kurį yra aplankę svečiai iš Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Baltarusijos, atspindys.
Viešnagių metu kitų šalių ūkininkai ne tik apžiūrinėdavo Gylių ūkio sandėlius, pastatus, bet ir stebėdavosi, kaip per tokį trumpą laikotarpį pavyko sukurti stambų ir gerai veikiantį ūkį.
Tiesa, Gylių šeimos ūkis neatsirado iš karto. Tai daugiau nei trijų dešimtmečių ūkininko ir jo šeimos įdirbis. O viskas prasidėjo nuo 60 a žemės, kurioje augino kopūstus, ir vieno seno traktoriaus „Belarus“.
Kopūstus šeimai pavykdavo naudingai realizuoti. Pamažu sutaupę lėšų, kaime nusipirko namą.
„Viską atlikome savomis rankomis, vėliau pirkome ūkyje reikalingus įrankius. Iki šiol turiu kopūstų sodinamąją – norėjau vežti į metalo laužą, bet žmona įkalbėjo palikti kaip prisiminimą“, – pasakoja R.Gylys.
Derlingumą didina su programuota technika
1992 m. šeima išsinuomojo 10 ha valstybinės žemės, kurioje pasodino 5 ha cukrinių runkelių ir pasėjo 5 ha miežių.
„Išnuomoję žemę pradėjome rimtai ūkininkauti. Nors patirties dar buvo nedaug, bet į priekį vedė entuziazmas. Cukriniai runkeliai iš tiesų buvo pelninga kultūra, kuri prisidėjo prie mūsų ūkio sėkmės. Tačiau vėliau, mažėjant cukraus fabrikų, šios kultūros nusprendėme atsisakyti“, – pasakoja Joniškio rajono ūkininkas.
Lankydamas įvairius seminarus, kaupdamas žinias viešnagėse kitų šalių ūkiuose, R. Gylys plėtė savo valdas ir rūpinosi, kad žemės kokybė būtų kuo geresnė.
Ūkininkas ypatingą dėmesį skiria žemės priežiūrai – neseniai buvo atlikti visų laukų tyrimai ir ūkininkas vadovaujasi specialistų parengtomis rekomendacijomis.
„Išanalizuotas kiekvienas laukas. Žemę tręšianti technika programuota taip, kad kiekvienas aras gauna pagal tyrimus nustatytą trąšų ir reikalingų medžiagų normą.
Pavyzdžiui, išsiaiškinome, kad viename lauke labai rūgšti žemė ir ten išpylėme apie 460 tonų kalkių. Taip pat siekiame suvienodinti lauko derlingumą, nes pasitaiko tokių atvejų, kad vienoje lauko dalyje kuliame 12 t/ha, kitoje – tik 3 t/ha“, – pasakoja Gasčiūnuose gyvenantis ūkininkas.
R.Gylys kiekviename ūkininkavimo etape naudoja moderniausią techniką, naujausias augalų auginimo metodikas ir inovatyvias apsaugos priemones.
Dėl ateities ramus – patirtį kaupia sūnus
Tarp darbų R.Gylys suranda laiko ir pomėgiams – žvejybai bei medžioklei. Pastaraisiais metais keliauja į Norvegiją žvejoti. Jis augo šalia upės, tad žvejybą įsimylėjo dar nuo paauglystės, kai meškerę pasigamindavo iš lazdynų.
„Žvejoti važiuoju kartu su sūnumi ir draugu. Tokia vyriškos kompanijos tradicija. Didžiausias laimikis – 43 kg otas, esu pagavęs ir 32 kg menkę“, – didžiausias pagautas žuvis vardija ūkininkas.
Jėgų kupinas R.Gylys ruošiasi ir toliau aktyviai ūkininkauti bei puoselėti šeimos ūkį. Dėl ateities jis ramus – patirtį kaupia ir sūnus, kuris atsakingas už vieną iš ūkių.
