Tačiau dabar situacija gali radikaliai pasikeisti. Latviai su estais paskelbė apie planus statyti bendrą pieno perdirbimo gamyklą.
Negana to, lenkai ir baltarusiai jau žvalgosi didžiausiuose Lietuvos pienininkystės ūkiuose. Kas vyksta ir kuo gresia Lietuvos pieno pramonei, sunku pasakyti, bet ramu šioje rinkoje tikrai nebus.
Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centras“ skelbiamais duomenimis, šių metų gegužę Lietuvoje žalio pieno supirkimo kainos buvo žemiausios visoje Europos Sąjungoje. Paskutinį pavasario mėnesį už 100 kg pieno buvo mokama tik 28,09 Eur (be PVM), 6,8 proc. mažiau nei balandį.
Pagal šį rodiklį lygiavomės į priešpaskutinėje vietoje esančią Rumuniją (28,70 Eur).
Gegužę kaimyninėje Latvijoje už 100 kg žalio pieno buvo mokama 29,35 Eur, Estijoje – 31,08 Eur, Lenkijoje – 31,49 Eur. Iš visų kol kas 28 ES valstybių, didžiausios pieno supirkimo kainos Kipre, kur už 100 kg atseikėta net 57,14 Eur.
Kai net šiek tiek geresnes sąlygas siūlę perdirbėjai ilgam įšaldė ar net pradėjo mažinti supirkimo kainas, ūkininkų patriotizmas irgi pradėjo mažėti.
Pyksta jie ir dėl perdirbėjų nenorėjimo keistis, keičiantis rinkai. Sako, kodėl mes turime turime parduoti pigiai, kai perdirbėjų akcininkai suplanuoja pelno maržą savo įmonėms, paskaičiuoja gamybos išlaidas ir kas liko – išleidžiama žaliavos įsigijimui. Jei pelno norisi didesnio, tuomet ir pieno kilogramo kaina bus mažesnė.
Lietuvos ūkininkai garsiai sako, kad pieno kainos nerealiai mažos. Didieji ūkiai dar sugebėdavo suderėti geresnę, tačiau smulkesniems perdirbėjai tiesiog diktuodavo sąlygas.
Pastaruoju metu nepasitenkinimas vis didėja ir, panašu, vaizdas turės keistis.
Iki šiol ūkininkai, siekdami geresnės kainos, bandydavo derėtis tik su Lietuvos perdirbėjais. Iš šių derybų gimė tokie fenomenai, kad, pavyzdžiui Pasvalio krašto ūkininkai pieną pradėjo pardavinėti „Žemaitijos pienui“, o „Pieno žvaigždės“ į Pasvalio sūrinę pieną vežasi iš Latvijos ir Estijos.
Ir visa tai dėl vos vieno ar pusės cento už kilogramą skirtumo.
Visose Lietuvos pieno perdirbimo bendrovėse pieno supirkimo kaina beveik suvienodėjusi, todėl ūkininkai iki šiol didelio pasirinkimo neturėjo.
Bet rugsėjo pradžioje vieno didžiausių Lietuvos pieno gamintojų Vaškų žemės ūkio bendrovės slenkstį peržengė svečiai iš Bialystoko. Lenkijoje pieno supirkimo kaina gerokai didesnė ir jei pavyks išpręsti transportavimo klausimus, iš Lietuvos kasdien iškeliaus beveik 50 tonų pieno.
Jei prie Vaškų bendrovės prisijungs ir kaimyniniai ūkiai, iš šalies išvežamo pieno kiekis gali viršyti ir 200 tonų. O tai jau beveik 10 proc. viso Lietuvoje per dieną perdirbėjams pristatomo pieno.
Privačiuose pokalbiuose su ūkininkais perdirbėjai pripažįsta, kad pieno jiems trūksta. Tačiau supirkimo kainų nedidina, todėl kai kurie ūkiai atsisako pienininkystės, nes tai tiesiog neapsimoka.
Jei Vaškų bendrovės derybos su lenkais bus sėkmingos, į šią šalį dairysis ir kiti mūsų ūkininkai.
Ką darys perdirbėjai galima tik nuspėti. Tikėtina, kad bandys susigrąžinti tiekėjus pagaliau padidindami supirkimo kainas. Bet ūkininkai žmonės kieti – jei jau išeis įsižeidę, gali ir nebegrįžti.
