Nelegalių chemikalų tiekėjams Lietuvoje palikta landa

11 tonų herbicidų – chemikalų, skirtų piktžolėms pasėliuose sunaikinti. Pavertus šį kiekį pinigais tai sudarytų apie 308 tūkst. eurų, bet su sąlyga, kad tai tikras produktas. Falsifikatai parduodami kone perpus pigiau.

Tos 11 tonų herbicidų „B-Zone 480“, metų pradžioje atgabentų į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (JK), suraizgė pinkles. Tuo metu, kai siunta pasiekė mūsų šalį, Lietuvos augalų apsaugos asociaciją (LAAA) atsivijo ir įspėjimas iš Lenkijos, kad dėl to preparato nėra viskas gerai.

Įtariama, kad tai falsifikuotas preparatas, kurį iš JK registruotos įmonės „Sinergy Generics“ įsigijo Mažeikiuose įsikūrusi bendrovė „Alsa“.

Bendrovė „Synergy Generics“ yra deklaravusi, kad jos tiekiami herbicidai yra tapatūs įmonės BASF gaminamam produktui, kad jis yra tokios pat sudėties ir gaminamas toje pačioje gamykloje.

Teigiama, kad Jungtinėje Karalystėje jis tebuvo supilstytas į mažesnes pakuotes.

Tačiau preparato sudėties laboratorinis tyrimas parodė ką kita: „Alsos“ sandėliuose paimtų „B-Zone 480“ mėginių cheminė sudėtis yra kitokia nei BASF gaminamo herbicido „Basagran 480“.

„Į laboratoriją buvo siunčiamas tirti ir referencinis – gamintojo produktas, ir paimtasis mėginys. Ekspertizė paliudijo, kad tai – ne BASF produktas.

Cheminė sudėtis yra skirtinga, o tai reiškia, kad ir gamybos šaltinis yra kitas.

Seniai kilo įtarimų, kad lygiagrečios prekybos būdu patenkantys produktai gali būti falsifikatai. Esame darę slaptus pirkimus, tyrėme produktus – ekspertizių rezultatai tai liudijo.

Tačiau teisiškai tai dar nebuvo įrodymas. Mat tik neseniai, įsigaliojus Augalų apsaugos įstatymo pataisoms, atsirado teisinė galimybė oficialiai atlikti ne tik dokumentų, bet ir pačių produktų ekspertizę. Tad šįkart viskas buvo taip, kaip pridera, – mėginiai tyrimui buvo paimti tiesiai iš herbicidus įvežusios įmonės sandėlių“, – sakė LAAA direktorė Zita Varanavičienė.

Be to, imant mėginius ištirti dalyvavo ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) inspektorius, ir antstolis, kuris fiksavo visus atliekamus veiksmus.

Gavusi laboratorinių tyrimų išvadas VAT maždaug prieš porą savaičių panaikino leidimą prekiauti „B-Zone 480“. Taip pat įmonė „Alsa“ įpareigota už savo lėšas sunaikinti importuotus herbicidus.

Tai pirmas kartas, kai rinkos prižiūrėtojams užkliuvo piktžolėms naikinti skirtų chemikalų siunta, į Lietuvą atgabenta vadinamosios lygiagrečios prekybos būdu.

Toks prekybos būdas (jis dar vadinamas paraleliniu importu) tapačiais preparatais seniai yra suleidęs šaknis vaistų rinkoje. Pavyzdžiui, lygiagrečios prekybos leidimus turintys tiekėjai perka vaistus toje ES valstybėje, kur jie pigiausi. Ir parduoda juos mūsų šalyje brangiau, nei įsigijo. Bet atgabentųjų kaina vis tiek neperšoka tos, kuri jau yra rinkoje.

Tokio augalams skirtos chemijos importo leidimai išduodami greitai – per 45 dienas.

Jos tyrimai nėra atliekami – pakanka VAT pateikti duomenis, kad produktas yra tokios pat kilmės kaip ir bazinis – tai yra tas, kuris iš gamyklos be tarpininkų tiekiamas tiesiai į rinką.

„Įtarimų dėl falsifikatų visada kelia tai, kad jie atgabenami didelėse talpyklose ir perpakuojami. Tam nėra jokios ekonominės logikos. Kam vežioti po Europą chemikalus, kaip kad šiuo atveju – iš Lenkijos į JK, ir dar perpakuoti? Juk tai tik papildomos sąnaudos.

Tačiau tam yra priežastis – patekę į rinką falsifikatai parduodami gerokai pigiau. Pavyzdžiui, „Alsos“ atgabento herbicido 1 litras kainuoja apie 16 eurų, originalaus – 28 eurai“, – aiškino Z.Varanavičienė.

Ji neabejoja, kad lygiagreti prekyba pridengia nelegalių produktų patekimą į rinką. Nes BASF ne vienintelė, kuriai kilo įtarimų, kad jos gaminiai yra falsifikuojami.

Pasak Z.Varanavičienės, dėmesys į „Alsą“ buvo sutelktas dar ir dėl to, kad šią įmonę pažymėjusi dėmė. Prieš porą metų jai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl prekybos nelegaliais produktais. Tačiau tuomkart viskas baigėsi taikos sutartimi – įmonė susitaikė su valstybe ir sumokėjo paskirtą baudą. O šiuo metu ji yra viena pagrindinių platintojų, besiverčiančių lygiagrečia prekyba.

Šiuo metu dar pora LAAA narių, ištyrę Lietuvoje prisidengus jų vardu platinamus chemikalus, įsitikino, kad tai falsifikatai. Įtarimai krinta ant Kaune registruotos įmonės.

Bendrovės „Alsa“ direktorius Petras Linartas sakė, kad įmonė ketina bylinėtis: „Parašėme skundą Valstybinei augalininkystės tarnybai. Žiūrėsime, kas bus toliau, spręsime.

O kol kas negaliu nieko komentuoti. Nes tiekėjai – „Sinergy Generics“, kaip ir dar viena įmonė, man pateikia viską pagrindžiančius dokumentus, sertifikatus, sąskaitas. Nežinau, kas pakuočių viduje, juk nesu gamintojas, „neparagavau“. Viską legaliai įsigijau.“

„Išties pirmadienį, kovo 25-ąją, „Alsos“ įmonė, kurios augalų apsaugos produktus uždraudėme tiekti rinkai ir nurodėme sunaikinti, pateikė skundą dėl priimto sprendimo. Kol kas tie chemikalai saugomi įmonės sandėlyje“, – sakė VAT direktorius Sergejus Fedotovas.

Jo teigimu, augalininkystės tarnybos prašymu žemės ūkio ministras yra pakeitęs galiojusią tvarką – suteikė teisinę galimybę imti augalų apsaugos produktų ėminius ir laboratorijose nustatyti jų tikslią sudėtį. Anksčiau, importuojant gaminius lygiagrečios prekybos būdu, tebuvo tikrinami dokumentai.

„Dabar turime galimybę įsitikinti, ar gaminys kokybiškas – ar atitinka gamintojo deklaruotus parametrus. Todėl vadovaudamiesi nauja tvarka atliksime rinkos stebėsenos tyrimus.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas būtent tapačių augalų apsaugos produktų sudėčiai. Mat įmonės, kurios įveža tapačius augalų apsaugos produktus, vertinamos kaip rizikingesnės“, – paaiškino S.Fedotovas.

Tačiau, pasak Z.Varanavičienės, tai, ar lygiagrečios prekybos būdu atvežtas produktas yra toks pat, kaip originalus, nustatyti galima tik gamintojo laboratorijoje. Nes originaliuose produktuose yra specialūs žymenys arba priemaišos, pagal kurias galima atpažinti, ar tai pagaminta įmonės gamykloje, ar gamintojas yra kitas.  

LAAA vadovė Z.Varanavičienė sakė, kad kone visi falsifikatų keliai veda iš Kinijos. Dažniausiai jie gabenami tranzitu per Europą į trečiąsias šalis, dokumentuose nurodant, kad tai žaliava. Ir dalis jos pakeliui nusėda pas fasuotojus.

„Viskas jų kelyje iki pirkėjo supainiojama. Pavyzdžiui, nurodoma, kad chemikalai perpakuojami JK, nors realiai tai darančios įmonės nurodytu adresu veikia vieno kambario biuras. Kur realiai perpakuojama, nežinia“, – kalbėjo Z.Varanavičienė.

Įtarimų, kad tai falsifikatai, kelia ir tai, jog jie niekada nereklamuojami – parduodami patikimiems klientams.

„Viena blogybė – kai chemikalų sudėtis yra neištirta, nežinomas ir jų poveikis augalams, aplinkai, o kartu – ir žmogui. Antra, atimama rinkos dalis iš legalaus gamintojo, ir valstybė negauna pajamų per mokesčius už parduotus gaminius. Trečia, kartu daroma žala ir įmonės reputacijai“, – sakė LAAA vadovė.

Pagal ES reglamentą, lygiagrečios prekybos leidimas suteikiamas supaprastinta tvarka. Jos nuostatas įtvirtinantis reglamentas priimtas 2009 metais. Jis sugalvotas kaip savireguliacija, kad įmonės, atstovaujančios tam tikram gamintojui, neužsikeltų didelės maržos. Tačiau tai nebeveikia kaip savireguliacijos priemonė.

Lygiagreti prekyba yra teisinė niša, palikta falsifikatams patekti į rinką. Mastas yra didelis – skaičiuojama, kad ne vienas milijonas eurų.

Kad tai niša falsifikatams, kalba ir ES ekspertai. Todėl kai kurios ES valstybės, įvertinusios tai, jog teisės aktai tampa priedanga prekybai falsifikatais, nustatė nacionalinius reikalavimus, kad šie produktai būtų parduodami tik originaliose pakuotėse.

Šiuo metu tapačių augalų apsaugos produktų perpakavimas yra draudžiamas Prancūzijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Slovakijoje.

Siekdama pastoti kelią prekybai falsifikatais tai padaryti rengiasi ir Graikija. Lietuva kol kas to nedraudžia.