Tačiau daugelio nuostabai, šulinių kasimas iki šių dienų yra vis dar populiarus vandens tiekimo sprendimas ne tik sodybose, bet ir nuolat gyvenamuosiuose namuose.
Šių dienų galimybės leidžia ne tik gerokai supaprastinti įrengimo procesą, bet ir patį eksploatavimą, taigi šulinys gali būti išties puiki alternatyva miesto vandentiekiui – belieka išsiaiškinti ar ji tinkama konkrečiai jūsų sklypui.
Įsigijus sklypą, kuriame centralizuotas vandentiekis yra nepasiekiamas, daug alternatyvų nelieka. Viena iš jų yra vandens gręžiniai, ypatingai vertinami dėl saugumo. Įprastai gręžiniai siekia 50 metrų ar net didesnį gylį, todėl vanduo yra itin gerai apsaugotas nuo išorės veiksnių, gerokai sumažėja užterštumo tikimybė.
Visgi gręžinys reikalauja nemažai sąnaudų, į kurias įeina ne tik darbo priemonių, įrengimo išlaidos, bet ir projektas bei leidimas iš savivaldybės, pareikalausiantys dar daugiau resursų. Taip pat gręžinių vandenyje neretai aptinkamas padidintas geležies kiekis, tad prie išlaidų greičiausiai prisidės dar ir vandens filtrų įrengimas.
Jei investuoti nuo kelių iki keliolikos papildomų tūkstančių į vandens gręžinį paprasčiausiai negalite, tuomet šulinys bus labiau prieinamas pasirinkimas.
Šulinių kasimui nereikalingi projektai ar leidimai, o ir pats įrengimas yra gerokai paprastesnis, vadinasi, ir greitesnis procesas. Įprastai, šuliniai kasami iki 10–15 metrų gylio, todėl juose retai pastebimas padidintas geležies kiekis, tačiau paviršiniai vandenys minimaliai filtruojami per gruntą, taigi išauga nitratų ar kitokių teršalų tikimybė.
Šių problemų galima išvengti periodiškai tikrinant vandens kokybę, bet svarbiausia – kruopščiai paruošus namų darbus prieš šulinio įrengimą.
Kada šulinių kasimas nėra tinkamas sprendimas
Kadangi šulinio vanduo nėra giluminis, jis žymiai lengviau pasiduoda neigiamam aplinkos poveikiui, taigi, svarbiausi tinkamumo kriterijai šulinio kasimui yra susiję su potencialiais taršos šaltiniais.
Įrenginėjant šulinį, privalu įsitikinti, kad netoliese nėra esamų ar buvusių sąvartynų, o artimiausių 25 metrų spinduliu nėra jokių tręšiamų laukų, tvartų ir lauko tualetų.
Antrasis ir, bene, svarbiausias rodiklis yra gruntinio vandens aukštis jūsų sklype. Jei vanduo susikaupęs paviršiuje (mažiau nei 4 metrų gylyje), tuomet padidėja tikimybė, kad vanduo bus nekokybiškas, o kasybos procesas – labai problematiškas.
Tačiau, jei taip vadinamas „vandeningasis horizontas“ yra 5–20 metrų gylyje, o planuojamos vandens sąnaudos vidutiniškai neviršys 1–1,5 kubinio metro per parą, tuomet šulinys yra pakankamas ir saugus variantas jūsų poreikiams.
Kur ir kada geriausia kasti šulinį?
Geriausia lokacija šulinių kasimui tradiciškai laikoma aukščiausia sklypo vieta, nes labai svarbu, kad aplink jį nesikauptų vanduo – šiuo tikslu aplink šulinį dar bus formuojamas maždaug 5 procentų nuolydis.
Šulinių kasybos ekspertai rekomenduoja, kad šulinys būtų nutolęs bent jau 7 metrus nuo gyvenamojo namo, kad į vandenį nepatektų buitinės nuotekos.
Kalbant apie metų laiką, dauguma specialistų pasakys, kad geriausia kasti vasarą arba rudenį, kai pažemėjęs gruntinio vandens lygis. Visgi, svarbu saugotis atodrėkio, kuris gali kilstelėti gruntinių vandenų lygmenį net iki 1,5 metro, todėl šulinių kasimas ankstyvą pavasarį nebus pati geriausia idėja.
Kad vandens paieškos netaptų mistika
Jei norite preliminariai nustatyti vandens horizonto lygį savo sklype, keliaukite pabendrauti su kaimynais. Sužinoję kokia situacija jų žemėje, galite tikėtis labai panašaus rezultato ir savo teritorijoje, be to, galbūt gausite ir daugiau naudingų patarimų.
Tačiau nepamirškite, kad tai tik orientyras bendram vaizdui susidaryti, nes tiksliai šią informaciją galima nustatyti tik bandomojo gręžinio metu.
Jei arti kaimynų neturite ieškant vandens gyslos pasitikėti verta tik profesionalais, o ir juos pasirinkti atsakingai. Vis dar pasitaiko atvejų kai nepatikimi darbininkai neatlieka darbo iki galo ir pateikia realybės neatitinkančius duomenis, kas paaiškėja tik įpusėjus šulinių kasimo darbus.
Techninio ir finansinio šoko galima išvengti pasamdžius patikrintą įmonę su rekomendacijomis ir atsiliepimais, kuri pati atlieka visus kasybos darbus nuo A iki Z.
Šulinys gali būti ir modernių vandentiekio sprendimų pradžia
Ar kasdienio kibirų nešiojimo mintis jūsų nežavi? Nesijaudinkite, tam tikrai yra išeičių. Tinkamai įrengę šulinį galite papildomai sumontuoti plačiai naudojamą vandens siurblį kitaip vadinamą hidroforu. Jums tereikės iškasti tranšėją ir nutiesti vamzdį nuo namo iki šulinio, prie kurio prijungsite patį hidroforą ir visą namų santechniką – nuo boilerių ir skalbyklių, iki kriauklų, vonių ir tualetų.
Šulinio kasimo kaina yra santykinai nedidelė, o ir vandens siurblius galima nesunkiai įrengti net ir senos statybos namuose su nenaujais šuliniais.
Įsirengę vandens siurblį, galite pagalvoti apie pilną komfortą, kurį suteiks ne tik vandens tiekimas, bet ir kanalizacijos sistema, kuriai įsivesti taip pat yra pakankamai paprastų sprendimų.
Šulinio kasimas baigtas – ko tikėtis toliau?
Pasibaigus įrengimo darbams, jūsų lauks dar keletas baigiamųjų štrichų: išoriniai apdailos darbai, vandens valymas ir dezinfekavimas.
Svarbu nepamiršti, kad pravartu retkarčiais pasitikrinti vandens kokybę, nes ji gali netikėtai pasikeisti dėl įvairiausių išorės ir gamtos veiksnių, kuriuos ne visada lengva numatyti ar pastebėti. Paslauga labai nebrangi, nesudėtinga, o atliekant kasmet – būsite visiškai ramūs.
Tą patį reikėtų pasakyti ir apie šulinio valymą, nes uždumblėti jis gali per 4–5 metus, tačiau net ir tokiu atveju jo valymas būtų gerokai paprastesnis ir pigesnis nei vandens gręžinio valymo ar remonto procedūra.
Kokybiškai pastatytas ir tinkamai prižiūrimas šulinys gali tarnauti jums apie 50 metų ir daugiau, todėl neskubėkite tvirtinti, kad šulinių kasimas yra atgyvena – galbūt tai bus pats praktiškiausias sprendimas jūsų reikmėms.
