Anot jo, grikis – lepi ir aikštinga grūdinė kultūra, kuri šiemet dėl ilgo pavasario, mažai šilumos ir drėgmės pertekliaus, ūkininkų nedžiugina gausiu derliumi.
Nelygintini dalykai
Savo šeimos ekologiniame ūkyje V. Baškevičius kartu su žmona Evelina augina arti 80 hektarų grikių, taip pat – avižas, speltą, kurie atitinkamai dera 70 ir 90 hektarų plotuose.
„Nelygintini dalykai, kuris šių grūdinių kultūrų derlius šiemet buvo geresnis. Jeigu grikių potencialas būna iki 1,5 tonos, tai speltos ir avižų – iki 3 tonų, kai kur speltos iš vieno hektaro prikuliama ir iki 4 tonų palankiais metais“, – vardijo V. Baškevičius.
Šie metai, pasak ūkininko, iš viso nebuvo labai dosnūs derliumi, nes avižų ir speltos iš vieno hektaro buvo prikulta tik apie dvi tonas, o grikių – netraukė ir vienos tonos.
Dažnai, po truputį
Negausų grikių derlių lėmė užsitęsęs pavasaris ir drėgmės perteklius.
„Grikiams reikia šilumos ir daug drėgmės, dvigubai daugiau vandens negu kitiems javams, kad užaugintų grūdus, bet čia yra tam tikrų niuansų, pavyzdžiui, jeigu ką tik sudygo grikiai ir užėjo liūtis, o žemė sunkesnė, grikiai praktiškai miršta dėl nekvėpuojančių šaknų ir greit juos perauga žolė. Tačiau, jeigu grikis būna užaugęs apie pusmetrį, tokiu atveju drėgmė jam patinka. Žodžiu, grikiui reikia daug vandens, bet dažnai ir po truputį“, – apie augalo ypatumus aiškino V. Baškevičius.
Augindami grikius ūkininkai susiduria ir su kitais šio augalo kaprizais. Jeigu žydėjimo metu būna sausringi orai, grikis neskiria nektaro, tada jo nelanko bitės, o savidulkiai grikiai būna tušti, reiškia, užaugina tik tuščius kiautus, be grūdo.
Diktuoja rinka
Kalbai pasisukus apie grūdinių kultūrų supirkimo kainas, paaiškėja, kad šiemet, ko gero, prasčiausi metai speltos atžvilgiu, kaip pašnekovas sako, tai – nišinė prekė, kurią diktuoja mada.
„Kai tik speltos supirkimo kaina pakyla, ūkininkai jos priaugina, rinka užsipildo ir tada stop – nebereikia. Šiemet avižas ir speltą pardavėme į Latviją. Tuo tarpu kol kas nėra didelio susidomėjimo grikių supirkimu. Ką tik baigėme juos kulti, žiūrėsime kas ir kur supirks“, – kalbėjo V. Baškevičius.
Šaltis ir drėgmė
Šiais metais grikių sėją, prasidėjusią gegužės viduryje, ūkininkas baigė po Joninių. Grikių vegetacija, nuo sudygimo, trunka 90–100 dienų. Tad jų kūlimas prasideda tik rugsėjo pabaigoje, neretai, kaip šiemet šį procesą sutrukdo ankstyvos rudens pradžios šalnos, „nukandančios“ dar bręstančius grūdus, nespėjusius sunokti.
„Šiemet mūsų laukuose buvo vietų, kur grikiai apšalo. Kitas dalykas, tai – jų drėgnumas. Kuo jis didesnis, tuo reikia daugiau sąnaudų juos džiovinant. Šiemet drėgnomatis rodė apie 25–30, kai paprastai būna apie 17–19. Tad šiais metais išdžiovinti vienai tonai grūdų reikia apie 33 litrų dyzelino“, – sakė V. Baškevičius.
Kaina beveik lygi
Šie metai ūkininkui geresni nei praėjusieji, nes pernai nors pasėlis buvo labai gražus, tačiau nebuvo grūdų, šiemet – atvirkščiai, derlius gausesnis.
Preliminariais duomenis, šį sezoną ekologiškų grikių supirkimo kaina už vieną toną gali siekti apie 850–900 eurų, o neekologiškų – 800 eurų.
„Šiuo atveju praktiškai ekologija yra tik ant popieriaus, nes auginti ekologiškas kultūras yra gerokai sunkiau, žemė įdirbama mechaniniu būdu, keletą kartų reikia važiuoti per dirvą, naikinti piktžoles ir tik tada sėti“, – kalbėjo V. Baškevičius.
Be to, esant energiniam sunkmečiui karo akivaizdoje ekologinių produktų paklausa sumenko, vartotojai renkasi pigesnę, kartais daug prastesnės kokybės, produkciją.
