Sezonui pasibaigus, prieš žiemą piktžolių naikinimu pasirūpinti spėję ūkininkai pavasario gali laukti ramiau – peržiemojus beliks nebent korekciniai purškimai. Tuo tarpu tik pavasarinius herbicidus naudojantiems ūkininkams jau metas pasirūpinti atsargomis.
Rudeniniai herbicidai turi ne vieną privalumą: juos naudojantys ūkininkai išlošia daugiau laiko darbymečiui pavasarį, jie efektyviai naikina piktžoles, didina derlių, o ir laukus nupurkšti kainuoja kone perpus pigiau nei naudojant pavasarinius herbicidus. Tačiau bene didžiausia nauda ta, kad veikdami per dirvožemį rudeniniai herbicidai padeda atsikratyti rezistencinių piktžolių.
„Reikėjo ne vienerių metų, kad Lietuvos ūkiai pradėtų atlikti piktžolių kontrolę rudenį. Dabar turime tam tinkamus padargus, mokame tinkamai pasiruošti dirvą. Antra, tokį poreikį diktuoja klimatas – įšalo sulaukiame vis vėliau, piktžolės spėja padaryti daugiau žalos. Taip pat formuojasi piktžolių atsparumas, vien pavasariniai purškimai šios problemos neišsprendžia. Taigi jau apie penkmetį stebime, kaip piktžolių kontrolė iš pavasario keliasi į rudenį“, – sako augalų apsaugos ekspertas Dainius Štitilis.
Kaip rodo tyrimai, taikant rudeninį piktžolių naikinimą iš vieno hektaro išgaunamas iki 0,8–0,9 tonos didesnis derlius nei laukus purškiant pavasarį. Maža to, ūkininkai skaičiuoja ir finansinę naudą: rudenį vienam hektarui reikalingi herbicidai kainuoja apie 20 eurų, tuo tarpu pavasarį apsaugoti tokį pat plotą atsieina 30 eurų ir daugiau.
Kitąmet kainų skirtumas gali būti dar didesnis, kadangi herbicidų kainos auga. D. Štitilis skaičiuoja, kad šįmet herbicidų kainos vidutiniškai augo iki 5 proc., kitąmet galima tikėtis ir apie 15–20 proc. brangimo.
Kaip šįmet, taip ir kitąmet, prognozuojama, daugiau brangs pigiausios priemonės, mažiau – brangesni. Taip yra dėl to, kad pigesnių produktų kainai didesnę įtaką turi logistikos, sandėliavimo ir kiti kaštai.
Labiausiai suskubti raginami vidutiniai ir smulkieji ūkininkai, kurie reikiamas medžiagas dažnai įsigyja paskutinę akimirką.
„Pavasarinių herbicidų pardavimai jau įsivažiavo, jų esame pardavę kur kas daugiau nei pernai. Paklausiausių prekių likučių Lietuvos sandėliuose apskritai nebeturime, juos spėjo įsigyti stambesni ūkininkai, darbus įpratę planuojanti stipriai į priekį“, – teigia D. Štitilis.
Pelinis pašiaušėlis, dirvinė smilguolė, daržinė žliūgė, rugiagėlė – tai dalis piktžolių, kurių atsparumas tam tikriems herbicidams yra išsivystęs kai kuriose šalyse ir regionuose. Lietuvoje atskirų atvejų taip pat pastebima, bet oficialiai atsparumas patvirtinamas tik surinkus populiacijas iš įvairių regionų ir atlikus molekulinius bandymus. Ir nors sąžiningi ūkininkai, žinantys, kad turi atsparių piktžolių, sėklų neparduoda, tai viena dažniausių šių kenkėjų išplitimo priežasčių.
Be rudeninių herbicidų, kovoti su atspariomis piktžolėmis taip pat padeda sėjos vėlinimas, skirtingi žemės apdirbimo būdai, ypač svarbi sėjomaina.
D. Štitilis primena, kad net naudojant rudeninius herbicidus, svarbu neužmiršti atlikti darbą iki galo ir išnaikinti visas piktžoles.
„Atėjus pavasariui svarbu įvertinti situaciją, ar nereikia korekcinio purškimo, jei pastebimos kokių nors konkrečių rūšių piktžolės. Žinoma, vienas augalas 10 kvadratinių metrų plote derliui nuostolio nepadarys – 95 proc. efektyvumas yra priimtinas. Svarbiausia išnaikinti vienskiltes piktžoles, taip pat pelinį pašiaušėlį, kuris yra labai agresyvus ir dygsta net keliomis bangomis“, – pabrėžia D. Štitilis.
