Tačiau vienas jų kryptingai tebeveda į gimtąją Alma Mater – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) tam, kad įdomiai, įtraukiai savo tarptautine patirtimi ir profesiniu užsidegimu pasidalytų su šiuo metu žemėtvarką čia studijuojančiais magistrantais.
G. Pašakarnis atkreipia dėmesį, kad Pasaulio Banko 2019 m. atlikta studija atkleidė, jog tik trečdalis mūsų planetos žemės yra išmatuota ir įregistruota, o Jungtinės Tautos tarp 17 Darnaus vystymosi tikslų (SDG) yra išsikėlusios tikslą tai padaryti iki 2030-ųjų.
Neseniai nustatyta, kad Vakarų Europos šalyse vidutiniškai kas pusšimtį metų kiekvienas žemės ūkio paskirties sklypas pereina į naujų šeimininkų rankas. O tai reiškia, kad žemėtvarkininkams darbo yra ir bus apsčiai.
Pridėtinę vertę kuria asmeniniu pavyzdžiu
VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridosa Miceikienės teigimu, tokie lektoriai kaip dr. Giedrius Pašakarnis duoda didelę pridėtinę vertę, nes plačios praktinės patirties perteikimas studentams yra puikus būdas jų profesinėms kompetencijoms formuoti.
Tarptautiniu lygmeniu ekspertinį darbą dirbantys lektoriai savo asmeniniu pavyzdžiu dabartiniams studentams patvirtina jų pasirinktų programų aktualumą globaliu mastu. „Įvairių sričių absolventai praktikai, dirbantys dėstytojais, yra pavyzdys jaunimui siekti profesinių tikslų lygiuojantis į vyresniuosius kolegas.
Grąžos kaip padėkos grąžinimas akademijai – mūsų stiprybė ir tradicija. Visų fakultetų absolventai grįžta pas mus perduoti praktinės patirties, prisideda prie studijų infrastruktūros gerinimo, dalyvauja studijų programų tobulinime, yra tapę mentoriais bei mecenatais“, – tvirtin A. Miceikienė.
Žemėtvarka sužavėjo plačia aprėptimi
Pats VDU ŽŪA lektorius dr. G. Pašakarnis šiandien su šypsena pasakoja, kad jo paties prieš keliolika metų pildytoje stojamųjų paraiškoje buvo įrašyta vienintelė studijų programa – žemėtvarka. Nuo paauglystės mėgęs analizuoti įvairias schemas ir planus, žaisti strateginius kompiuterinius žaidimus, kurių veiksmas vyksta žemėlapyje, pašnekovas jau tada neabejojo, jog žemėtvarka nepaprastai įdomi, sumanumo reikalaujanti sritis.
Tačiau einant laikui aiškėjo, kad jos aprėptis dar platesnė – nuo geografijos, fizikos, teisės, informacinių technologijų, kurių pagrindu kuriami modernūs žemėtvarkininkų darbo įrankiai, iki psichologijos, kurios įgūdžiai praverčia ieškant bendro vardiklio tarp kelių suinteresuotų šalių.
Norėdamas kuo geriau perprasti būsimą profesiją Giedrius dar pirmame kurse įsidarbino laborantu vienoje fakulteto laboratorijų. Tačiau, pasak pašnekovo, tai neturėtų stebinti, nes apklausos rodo, kad pagal būsimą specialybę studijų metais dirba per 70 proc. VDU ŽŪA studentų.
Tad netrukus Giedrius studijas jau derino su darbu IT įmonėje, Lietuvos žemėtvarkininkams kuriančioje programinę ir tiekiančią naujausią matavimo įrangą. Maža to – pats būdamas dar studentas kvalifikacijos kėlimo kursų metu jau mokė šia įranga naudotis ilgametę darbo praktiką turinčius matininkus.
Bendravimas su jais dar labiau sužavėjo būsima profesija, todėl drauge su vienu vyresniųjų kolegų pašnekovas nusprendė pats paragauti matininko duonos ir 2006 m. ėmėsi įgyvendinti žemės konsolidacijos projektą Mažeikių rajone.
Tuo metu tai buvo antrasis pagal dydį toks projektas Lietuvoje, nes tik prieš metus Žemės įstatyme buvo atsiradusi „žemės konsolidacijos“ sąvoka. Tačiau Giedrius tuo metu jau nemažai išmanė apie užsienio šalių patirtį. Tad netrukus Žemės ūkio ministerija į Mažeikių rajoną pradėjo vežti užsienio ekspertų delegacijas pademonstruoti pašnekovo su kolega įgyvendinamo projekto kaip pavyzdinio.
Studijų ir darbo laukuose „komplektas“ atvėrė neįtikėtinas galimybes
Vienas užsienio ekspertų, matydamas G. Pašakarnio įdirbį, sukauptą duomenų pluoštą ir paragino jį imtis doktorantūros studijų.
„Pasirinkau aplinkos inžinerijos mokslo srityje stiprų Liverpulio Džono Mūro universitetą. Ir nors doktorantūra JK yra mokama, man pavyko pagrįsti savo temos aktualumą ir gauti finansavimą visam studijų laikotarpiui“, – ir šiandien džiaugiasi pašnekovas, prisipažindamas, kad jam rašyti disertaciją buvo visiškai lengva, nes tuo metu jau turėjo ne tik teorinių žinių, bet ir daug praktinės patirties, kaip konsolidacijos procesas vyksta laukuose.
Doktorantūra Jungtinėje Karalystėje G. Pašakarniui atvėrė naujų galimybių dalyvauti diskusijose ir reikšti savo nuomonę įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Taip jaunas mokslininkas iš Lietuvos buvo pastebėtas ir pakviestas tapti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertu. Jis dirbo konsultantu rengiant teisinę bazę ir metodiką žemės konsolidacijai Šiaurės Makedonijoje.
Žemės konsolidacija: Lietuvai laikas raitotis rankoves
„Žemės konsolidacijos procesai užsienio šalyse vyksta labai aktyviai. Ypač didelės teritorijos konsoliduojamos Vokietijoje, turinčioje jau 200 m. trunkančią šios veiklos patirtį ir laikomoje pavyzdžiu daugelyje Europos ir Azijos šalių. Pavyzdžiui, Suomijoje kasmet konsoliduojama 8000 ha žemės, 2000 ha miškų ūkio paskirties žemės, taip pat parengiami 2-6 projektai, susiję su automobilių ir geležinkelių kelių infrastruktūra.
Vokietija, Austrija, Olandija, Suomija, Prancūzija, Šveicarija, Japonija bei kitos šalys naudojasi žemės konsolidacijos principais (mainais ir stambinimu), kad sutelktų žemę susisiekimo infrastruktūros projektams (keliams, kanalams, greitkeliams, geležinkeliams, oro uostams ir jūrų uostams), statyboms, žemės ūkiui ir įvairioms kitoms reikmėms.
Efektyviam žemės konsolidacijos ir infrastruktūros kūrimo pavyzdžiui galima būtų priskirti didžiausio Šveicarijos tarptautinio oro uosto Ciuriche projektą, kurio metu buvo pertvarkoma ne tik nuosavybė, bet ir plečiamam oro uostui aptarnauti kuriama infrastruktūra.
Vokiečiai šį žemės tvarkymo būdą naudoja kaip realią alternatyvą vietoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o tai statytojams, ypač kelininkams, leidžia sutaupyti laiko ir lėšų“, – konsolidacijos privalumus komentuoja pašnekovas, atkreipiantis dėmesį, kad užsienio valstybės žemės konsolidacijos projektus įgyvendina ne tik kaimo teritorijose, bet ir miestuose.
Vystomi didžiuliai kompleksiniai projektai pertvarkant seną ir sukuriant naują infrastruktūrą, numatant viešąsias erdves.
„Deja, Lietuvoje neturime nė vieno miesto žemės konsolidacijos projekto, nes iki šiol nesukurta tam reikalinga teisinė bazė“, – teigia pašnekovas, Seime pats inicijavęs ne vieną su žemėtvarka susijusių teisės aktų pataisą.
Dvi G. Pašakarnio magistrantės savo baigiamuosiuose darbuose yra analizavusios, kokį poveikį daro per Lietuvos teritoriją tiesiama „RailBaltica“ geležinkelio vėžė. Paaiškėjo, kad įgyvendinant šį visam regionui itin svarbų infrastruktūros projektą liks nemažai neišspręstų klausimų dėl „supjaustytų“ žemės sklypų, vietinių kelių, melioracijos tinklo.
Dėl to gali didėti apleistos žemės plotų, daugėti su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusių konfliktų. Visas šias problemas būtų nesunku išspręsti įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus.
„Žemės konsolidavimo projektų rengimui ES teikia realią paramą, todėl žemės savininkai turėtų aktyviai teikti prašymus. Lyderystės šiuo atveju turėtų imtis šalies savivaldybės, teritoriniai Nacionalinės žemės tarnybos skyriai.
Kompleksiškai žiūrint į išsibarsčiusius laukų plotus, kelius, melioracijos tinklą ir ūkininkų interesus Lietuva gautų neabejotiną ekonominę naudą“, – įsitikinęs pašnekovas, šiuo metu savo pagrindinėje darbovietėje, IT įmonėje, įgyvendinantis kitokio pobūdžio projektus viešajam sektoriui – trimatėje erdvėje kuriami interaktyvūs miesto ar visos savivaldybės teritorijos modeliai (Palangos, Klaipėdos m., Klaipėdos r., Anykščių, Kretingos, Radviliškio, Alytaus r., Trakų), kuriais naudojasi teritorijų planuotojai ir gyventojai.
Studentams – viskas, kas geriausia
Savo pedagoginėje veikloje G. Pašakarnis neabejoja, kad vadovėlį ar teisės aktus studentai gali perskaityti patys savarankiškai, o paskaitų metu būsimiesiems žemėtvarkos specialistams reikia žinių „įžeminimo“, liudijimų, kaip procesai vyksta natūroje.
Todėl studentams Giedrius sudaro galimybę nuotoliniu būdu pabendrauti ir padiskutuoti su savo kolegomis ekspertais iš užsienio šalių. Taip pat demonstruoja paties rengtus žemės konsolidacijos projektus, nuotraukas, planus, vaizdo įrašus.
G. Pašakarnis kviečia studentus pažaisti ir specialų olandų įmonės sukurtą interaktyvų žemės konsolidacijos žaidimą „Move a Lot“, parengtą iOS ir „Android“ aplinkos išmaniesiems įrenginiams. Žaidimo tikslas – žemės sklypų pertvarkymas darant kuo mažiau ėjimų per kuo trumpesnį laiką. Žaidimas toks įtraukiantis, kad studentai jį mielai pratęsia ir laisvalaikiu.
„Tikiuosi, Lietuvoje jau nebėra moksleivių, kurie mano, kad žemėtvarkininkai tebevaikšto po laukus su skriestuvą primenančiais dvimetriais, kokie vaizduojami lietuvių klasikos iliustracijose. Šiuolaikinė mūsų profesijos atstovų naudojama technika ir technologijos yra pribloškiančios.
Todėl raginčiau moksleiviją, žaidžiančią Minecraft, besidominčią moderniomis IT technologijomis, dronais, robotais, nesibaiminančią iššūkių ir naujovių bei mėgstančią buvimą gryname ore jungtis prie šalies žemėtvarkininkų būrio. Įdomi, perspektyvi veikla visam gyvenimui tokiu atveju tikrai bus garantuota“, – su šypsena reziumuoja pašnekovas.
