Savanoriški įsipareigojimai
Pasaulyje jau daugiau kaip 30 metų taikomas FSC® (Forest Stewardship Council®) standartas, kuriuo miško savininkai savanoriškai įsipareigoja laikytis tvarią miško ekosistemą palaikančių normų vis labiau įsigalioja ir Lietuvoje.
Tarp sertifikato reikalavimų – įsipareigojimas vykdant kirtimus palikti daugiau ir įvairesnių medžių, daugiau negyvos medienos, kad galėtų veistis vabalai, grybai bei kitos nuo negyvos medienos priklausančios rūšys, saugoti retus floros ir faunos egzempliorius, palikti bent 10 proc. neliesto miško.
Pasaulyje FSC standarto idėja kilo 1990-aisiais, susirūpinus vis augančiu miškų naudojimu ir situacijos blogėjimu.
Jau netrukus buvo įvestas laisvanoriškas miško tvarkymo bei gamybos grandies sertifikatas, kurio besilaikantieji prisiima įsipareigojimas tvarkyti mišką arba naudotis jo teikiama produkcija (nebūtinai mediena, tai gali būti ir nemedieniniai produktai, tokie kaip grybai ar uogos) pagal griežtesnius reikalavimus, nei tai numato įvairių šalių oficialūs reikalavimai.
Lietuvoje nuo 2000-ųjų FSC standarto laikytis įsipareigojo miškų urėdijos, o šiuo metu sertifikavimas intensyviai taikomas ir privačių miškų savininkų.
Daugiausiai jų šiuo metu vienija VšĮ „Darnūs miškai“, kuri administruoja 235 privačių miško savininkus, valdančius daugiau nei 120 000 ha miško.
„Daugiau“ gauna visi
„FSC sertifikato reikalavimus galima apibūdinti vienu žodžiu – „daugiau“. Miško savininkui daugiau administracinio ir fizinio darbo, nes kirtimai vykdomi laikantis griežtesnių reikalavimų, miškas tvarkomas labiau atsižvelgiant į ekosistemos poreikius. Tačiau ir gaunama už tokį mišką daugiau apie 3-5 eurais už kietmetrį. Miškas už tai irgi gauna daugiau: kirtimuose paliekama daugiau ir įvairesnių medžių, paliekama daugiau negyvos medienos, kad mažieji miško gyventojai turėtų daugiau vietos kur gyventi, geresnės sąlygos vabalams, kerpėms, grybams, visai ekosistemai“, – pasakoja pagal FSC standartus dirbančios UAB „Melda“ direktorius Meldas Lampickas.
Verslininko įsitikinimu, dėl teikiamos naudos miškui FSC standartas galėtų būti privalomas, nors pamažu ir taip einama šia kryptimi – nesertifikuotos medienos rimtas pirkėjas neperka, tad visi stambieji miško savininkai jau yra sertifikuoti.
FSC sertifikatų nauda neabejoja ir „Darnių miškų“ grupės narys, UAB „Žemaitijos medis“ direktorius Aurimas Asauskas: „Miško savininkams ir gamybos įmonėms tai tampa neišvengiama būtinybe, nes be sertifikato didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms medienos jau neparduosi. Didieji galutiniai pirkėjai reikalauja medienos tik iš sertifikuotų miškų, kad žinotų, jog jų produkcija nuo pat pradinio taško buvo atsakingų žmonių rankose, tad rinka pati susireguliuoja taip, kad tai būtų naudinga ir miškams“.
Pasak A.Asausko, galima iš pirmo žvilgsnio pamatyti, kur kirtimai buvo atliekami pagal FSC reikalavimus, kur laikantis tik teisės aktų reikalavimų: kertant sertifikuotuose miškuose negalima palikti provėžų, paliekama daugiau medienos savaiminiam irimui, didesnė biologinė medžių įvairovė, išskiriamos palaukės apsaugos zonos.
Tarptautinė patirtis
Pasak „Darnių miškų“ vadovo Deivio Pranckūno, nors privačiuose miškuose FSC standartas pradėtas plačiau naudoti palyginti neseniai, vos kelis metus, galima pasigirti tikrai nemenkais pasiekimais.
Pavyzdžiui, Čekijoje, kurios miškų plotas panašus į mūsų ir su kurios FSC sertifikatus administruojančia organizacija „Forest Support“ bendradarbiauja „Darnūs miškai“, šiuo metu pagal sertifikatą tvarkomi 125 tūkst. ha miškų – mažiau nei Lietuvoje tvarkoma vien privačių miškų (daugiau kaip 155 tūkst. ha).
„Sertifikavimo sistema Čekijoje pradėta diegti apie 2000-uosius, bet šiuo metu sertifikuota tik apie 5 proc. miškų. FSC sertifikavimas vis dar yra tik nereikšminga Čekijos miškininkystės aktualija, iki šiol veikiau tik kelių miškų savininkų hobis. Jie pakeitė valdymą pagal nacionalinį standartą, tačiau būtent šie savininkai tvariai tvarkėsi dar anksčiau. Viena didžiausių problemų – sertifikuotos medienos paklausa yra tik silpna ir vietinė“, – pasakoja „Forest Support“ vadovas Milan Hron.
Pasak M.Hron, nors už sertifikuotą medieną mokama šiek tiek daugiau, tačiau ne tiek, kad miškų sertifikavimas taptų ekonomiškai naudingas.
Tiesa, pastaruoju metu Čekijos spygliuočius miškus užpuolus kenkėjams išaugo sertifikuotos medienos paklausa, tačiau tai dar nėra ryški tendencija.
„Mes, sertifikuotų miškų savininkai, neabejojame, kad miškų tvarumui būtini aukštesni priežiūros standartai, tačiau dauguma dabartines miško problemas laiko laikinais nepatogumais. Tikimės, kad aktyviai dirbdami, keisdamiesi patirtimi su tokiomis įmonėmis, kaip „Darnūs miškai“ Lietuvoje, kitomis šalimis, pasieksime, jog aukštesni miškininkystės standartai taptų populiaresni“, – sako M.Hron.
Specialisto komentaras
Kokią naudą miškui duoda FSC sertifikato reikalavimai papasakojo Prof. Gediminas Brazaitis, – VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius:
– Kokią naudą miškams kaip ekosistemai duoda jų tvarkymas pagal FSC sertifikato reikalavimus?
– Miškai tvarkomi labiau subalansuotai. Šiuo laikmečiu labiausiai neigiamai paveikta yra seniems medynams būdingų rūšių grupė, tad daug FSC standarto reikalavimų yra nukreipti būtent į šios grupės rūšių būklės gerinimą. Pavyzdžiui, kai buvo pradėti sertifikuoti miškai Lietuvoje, nacionaliniai reikalavimai palikti biologinei įvairovei medžius pagrindinio kirtimo biržėse buvo gerokai mažesni ir neseniai įsiteisėję, o negyvos medienos buvimas buvo vertinamas kaip apsileidimas, dabar padėtis pasikeitusi.
– Lietuvoje jau galiojantys miškų priežiūros reikalavimai, kai kurių miškininkų manymu, yra gana geri. Koks pagrindinis skirtumas tarp galiojančių reikalavimų vykdymo ir priežiūros pagal FSC standartą?
– Reikėtų išskirti miškininkystės ir gamtosauginius poreikius. Ir iki dabar juos siekta suderinti, bet miškų priežiūros reikalavimuose vyrauja lignocentristinis požiūris, kuris taip pat toleruoja kitų poreikių tenkinimą (ekologinių, socialinių), bet tik iki to momento, kol medienos resursai išlieka pakankamai geri medienos produkcijai gauti. Pavyzdžiui, mes galime išskirti II grupės mišką ir jį saugoti, bet vis tiek ateis laikas jį kirsti. Nesvarbu, kad tai, gali būti unikalus liepynas pušynų kraštovaizdyje ir jį iškirtus su liepomis susijusios rūšys tiesiog neturės kur daugiau šiame kraštovaizdyje egzistuoti. FSC miškų tvarkymo reikalavimai labiau vertina tai kas yra vertinga ir reikalauja tai išsaugoti. Išsaugoti saugojant reprezentacines teritorijas (10 proc. sertifikuoto miško ploto), retų ir nykstančių rūšių radimvietes bei ypatingos vertės miškus.
– Gal žinote tarptautinių pavyzdžių, kur šie reikalavimai kardinaliai pakeitė situaciją, davė labai apčiuopiamą naudą?
– Prieš keletą metų teko būti Brazilijoje. Lankėmės FSC sertifikuotoje įmonėje. Puikus pavyzdys, kaip galima ūkininkauti saugojant natūralų miškų kraštovaizdį. Daug miškų šioje šalyje tiesiog nukertama ir nebeatsodinama, paverčiama kitos paskirties erdve, dėl ydingos įstatyminės bazės ir dėl to susirūpinęs visas pasaulis.
Europoje daug gamtosauginių iniciatyvų buvo pradėtos praktiškai įgyvendinti per FSC. Kad ir 10 proc. griežtai saugomų miškų, apie ką dabar pradėjo kalbėti Europos sąjungos kuriamos strategijos. FSC sertifikuotoms įmonėms tai nesukels problemų, nes jos šį rodiklį Lietuvoje pasieks jau šiemet. Negyvos medienos išsaugojimas, natūralių gamtinių procesų toleravimas, tai buvo pirmiausiai praktiškai įgyvendinta FSC tvarkomuose miškuose, vėliau vyriausybės šiuos kriterijus perėmė ir įtraukė į įstatyminius reikalavimus.
– Kokios didžiausios miško priežiūros klaidos daromos dabar, jei miškas prižiūrimas nesivadovaujant FSC?
– Turbūt negalima to vadinti „priežiūros klaidomis“. Miškas užaugs, užaugins produkciją. Neseniai įsigaliojęs Nacionalinis FSC miškų priežiūros standartas daug dėmesio skiria vietos bendruomenėms, jų informavimui ir poreikių integravimui į miškų naudojimą, tad nukentėtų vietos bendruomenių poreikiai bei toliau negerėtų miškus prižiūrinčių asmenų ir įmonių įvaizdis visuomenėje.
Nesivadovaujant FSC reikalavimais galima naudoti daug daugiau įvairių pesticidų, kuriuos leidžia naudoti nacionalinė teisė, bet jie pripažinti netinkamais naudoti FSC sertifikuotuose miškuose dėl savo didelės žalos gamtai ar toksiškumu žmogui. Dažnai šlubuoja darbų saugos reikalavimų laikymasis miško darbų metu. Tikiu, jog FSC sertifikuotuose miškuose darbų saugos reikalavimų yra daug griežčiau laikomasi.
– Ar iš principo galime palikti miškų augimą savieigai (yra tokių siūlymų) ar vis tik tai ekosistema, kuriai reikalinga priežiūra?
– Iš principo galima. Tie kas mokėsi miškininkystės žino, jog viena iš pagrindinių miško savybių – savaime atsikurti. Nereikia apsimetinėti pasaulio viešpačiais ir vaizduotis, jog be mūsų, žmonių, miškas neišgyvens, išnyks. Priežiūra pasidaro reikalinga tada, kai mes iš miško pradedame tikėtis tam tikrų produktų. Tada jį tvarkome taip, jog tokių produktų būtų daugiau. Klausimas ar visuose miškuose tai reikia daryti ir kokiu intensyvumu. Neretai tereikia tik šiek tiek įsikišti ir miškas toliau vystysis mums priimtina linkme. Nebūtinai maksimaliai tinkama, bet priimtina.
