Planinės ir neplaninės kontrolės metu nuolat tikrinama kiaušinių atitiktis teisės aktų keliamiems reikalavimams, taip pat atrenkami mėginiai taršai nustatyti. Šiais metais per 8 mėnesius minėtose vietose buvo atrinkti 164 kiaušinių mėginiai, tirti įvairūs kenksmingi likučiai (sunkieji metalai, antimikrobinės medžiagos, dioksinai ir kitokios medžiagos) bei salmonelės.
Iš visų tirtų mėginių reikalavimų neatitiko tik vienas kiaušinių mėginys, jame buvo aptikta dioksinų ir dioksino tipo polichlorbifenilų, šie kiaušiniai nedelsiant buvo sunaikinti, todėl prekybos vietų nepasiekė.
Statistika byloja, kad per praėjusius metus Lietuvoje surinkta 881,2 milijono kiaušinių. Tai yra palyginti vienodas surenkamų kiaušinių kiekis, apžvelgiant keleto ankstesnių metų laikotarpį. Tuo tarpu prekybos vietose per metus realizuota 589,7 milijono kiaušinių – daugiau nei pusantro milijono kiaušinių kasdien. Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka beveik 200 kiaušinių, o tai neviršija mitybos specialistų rekomenduojamos normos.
VMVT duomenimis, Lietuvoje vis daugiau vištų dedeklių laikytojų renkasi ekologišką ar laikymo ant kraiko būdą, vis dažniau leidžia paukščiams vaikščioti laisvėje, palaipsniui atsisakoma juos laikyti narvuose.
2021 metų pradžioje šalyje veikė 46 vištų paukštininkystės ūkiai, iš kurių 7 plėtojo ekologinio ūkininkavimo technologijas, 13 vištas laikė laisvai, sudarė galimybes paukščiams išeiti į lauko aptvarus, 14 dedekles augino ant kraiko, o 12 – narvuose. Paukštynuose užtikrinama, kad vištos gautų gerai subalansuotus lesalus, visas reikalingas maisto medžiagas, nes jų gerovė tampa vis svarbesniu veiksniu renkantis kiaušinius.
Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ duomenimis šių metų pirmaisiais mėnesiais ant kraiko, laisvai ir ekologiškai auginamų vištų kiaušinių pardavimai išaugo 67 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Šiuo metu pastebimas vartotojų noras rinktis ne tik įprastus vištų, bet ir kitų paukščių kiaušinius. Valgyti tinkami tik maistinių naminių paukščių kiaušiniai, tokių kaip putpelių, ančių, žąsų ir kt. VMVT informuoja, kad vartojant vandens paukščių (ančių, žąsų) kiaušinius yra didesnė tikimybė užsikrėsti salmonelioze, dėl to derėtu tinkamai termiškai juos apdoroti, laikytis higienos principų.
„Prieš pirkdami kiaušinius įvertinkite ne tik pakuotę. Atkreipkite dėmesį į jų išvaizdą: ar švarūs, ar lukštai neįskilę, ar nėra deformacijų, pašalinių medžiagų, kvapo. Kiaušiniai vartotojui turi būti pristatomi ne vėliau, kaip per tris savaites nuo kiaušinio padėjimo dienos. Atidžiai perskaitykite informaciją, nurodytą ant ženklinimo etiketės: tinkamumo vartoti terminą, kiaušinių dydį ir kitą aktualią informaciją“, – pataria VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Kamilė Petškevičiūtė.
Rekomendacijos, kaip saugiai laikyti kiaušinius namuose:
· Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginę plėvelę, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti ir namuose iki maisto ruošimo kiaušinius laikyti neplautus.
· Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti šaltai, geriausia – buitiniame šaldytuve, tačiau ne jo durelėse, o lentynoje.
· Kiaušinius reikėtų laikyti pakuotėje, su kuria jie buvo pirkti, taip bus lengviau sekti jų tinkamumo vartoti terminą. Žali kiaušiniai negali liestis su kitais maisto produktais.
· Visi virtuvės indai ir įrankiai, taip pat rankos po kontakto su žaliais kiaušiniais turi būti kruopščiai plaunami.
· Rekomenduotina vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius.
· Termiškai apdoroti (virti ar kepti) kiaušiniai – greitai gendantis produktas, todėl turi būti laikomi šaldytuve ir greitai suvartojami.
Kiaušiniai yra vienas maistingiausių maisto produktų. Jį sudaro maždaug 10 proc. lukšto, daugiau kaip 60 proc. baltymo ir apie 30 proc. trynio. Kiaušinyje yra apie 75 proc. vandens, 12 proc. baltymų ir 12 proc. riebalų (lipidų), taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų.
