Prie kaprizingų oro sąlygų prisitaikyti padeda galinga technika
Šiuo metu didžiausią nerimą žemės ūkių bendrovių agronomams kelia vasarinių rapsų pasėliai, kurių šiemet Lietuvoje užsėta rekordiškai daug – apie 40 tūkst. hektarų (pernai – apie 15 –17 tūkst. ha.). Kai kuriuose ūkiuose, kur nėra sutvarkytos drenažo sistemos, ūkininkai vis dar negali įvažiuoti į užmirkusius laukus. Be to, kai kuriuose rajonuose stiprus vėjas augalus iš šlapios dirvos tiesiog išplėšė su šaknimis.
„Šiuo metu kritinis metas rapsus auginantiems ūkininkams – dabar pats laikas geltonai pražydusius laukus nupurkšti priemonėmis, apsaugančiomis nuo grybinės infekcijos bei augimo reguliatoriais. Tai ypač svarbu, nes pradelsus šį svarbų purškimo etapą, rapsų stiebai bus silpni ir lengviau pažeidžiami esant nepalankioms oro sąlygoms, o prasidėjus vasarinių audrų su krušomis sezonui, galima netekti didelės dalies būsimojo derliaus“, – sako Svajūnas Banelis, žemės ūkio ir maisto pramonės įmones kontroliuojančios bendrovės grūdų prekybos vadovas.
Duomenys iš Lietuvos ūkių, rodo, kad kol kas didžioji dalis vasarinių bei žieminių rapsų pasėlių yra geros būklės, ir jei bent keletą savaičių išliktų sausesni orai ir ūkininkai spėtų atlikti būtiniausius darbus, šiemet galima tikėtis gero rapsų derliaus. Didesnio nei vidutinio derliaus ūkininkai tikisi ir iš kitų auginamų kultūrų: kviečių, miežių.
Pasivyti vėluojančius darbų laukuose grafikus ūkininkams padeda galinga technika. Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Kastytis Krištolaitis teigia, jog be didelio našumo technikos visų reikiamų darbų laukuose tokį permainingą ir lietingą pavasarį nebūtų pavykę padaryti.
„Per pastaruosius kelerius metus mes išmokome prisitaikyti prie nenuspėjamų oro sąlygų, kurios kartais laukuose mums dirbti leidžia vos keletą dienų per savaitę. Gerai, kad turime du savaeigius purkštuvus, kurių plotis 36 metrai, bei kitos pažangios technikos, kurios našumas leidžia mums tinkamu metu ir per trumpą laiką atlikti visus būtiniausius darbus. Todėl ir derliaus rezultatai būna geri. Nerimas dėl lietaus keliamo pavojaus pasėliams jau praėjo.
Praėjusią savaitę pavyko užbaigti ir pirmąją žolinių pašarų šienapjūtę. Kviečių, rapsų, miežių pasėliai mūsų laukuose atrodo tolygiai ir gražiai. Jei dabar bent keletą savaičių išsilaikys šiltesni orai, tikimės, kad šių metų derlius bus ne blogesnis nei pernai, kuomet iš hektaro prikūlėme apie 7,5 tonas kviečių, 4 tonas rapsų ir 6,7 tonas miežių“, – sako 3300 hektarų žemės dirbančios bendrovės vadovas.
Supirkimo kainos tarptautinėse biržose išlieka aukštos
Kitose Europos Sąjungos šalyse derliaus prognozės kol kas vertinamos gan atsargiai, o tarptautinėse biržose tiek kviečių, tiek rapsų kainos kol kas išlieka labai aukštos, palyginus su kelių pastarųjų metų kainomis.
„Didžiausios rapsų augintojos Prancūzija ir Vokietija pernai labai nukentėjo dėl sausrų, o šių metų pasėliai per patį žydėjimą Prancūzijoje buvo paveikti pavasario šalnų, tad šių metų derliaus prognozės nepakito ir išliks panašios kaip ir pastaruosius trejus metus. Skaičiuojama, kad derlingumas sieks apie 3 tonas iš hektaro, o bendras rapsų derlius bus nedidelis – apie 16,7 mln. tonų. Todėl aukštos rapsų kainos – apie 500 eurų už toną – šių metų lapkričio mėnesiui išsilaiko ir tarptautinėje „Euronext“ (buvusi MATIF) biržoje. Tai – geras ženklas Lietuvos ūkininkams“, – pažymi S.Banelis.
Rusijoje skirtingi analitikai prognozuoja nuo 79 iki 85 mln. tonų rapsų derlių, kuris praėjusį sezoną siekė apie 86 mln. tonų.
Šio sezono pasaulio kviečių derliaus prognozes tarptautiniai analitikai kilstelėjo 5 proc. iki 2,292 mlrd. tonų (pernai derlius siekė 2,22 mlrd. tonų), o Europos Sąjungos šalių kviečių derliaus prognozes padidino 6 procentais iki 126 mln. tonų (praėjusį sezoną derlius buvo 117 mln. t.).
„Šiemet ES šalių ūkiuose tikimasi 3,6 proc. didesnio kviečių derlingumo – apie 5,9 t iš hektaro. Kviečių vartojimas auga visame pasaulyje, o jų kainos vidurkis „Euronext“ biržoje gruodžio mėnesiui šiuo metu siekia 210 eurų. Iki 1,194 mlrd. tonų didinamos ir kukurūzų derliaus prognozės, pernai jų derlius siekė 1,134 mlrd. tonų“, – pažymi S.Banelis.
Derliaus nuėmimas vėluos
Užsitęsęs lietingas ir vėsus pavasaris, pasak ekspertų, gali 2–3 savaitėmis pavėlinti ir derliaus nuėmimo terminą. Paprastai Lietuvoje derliaus nuėmimo darbai pradedami apie liepos 25 d., nors pernai dėl sausrų jie prasidėjo net 15 dienų anksčiau nei įprasta.
Šiemet Lietuvoje daugiausia buvo sėta žieminių kviečių ir žieminių rapsų. Kai kuriuose regionuose dėl sniegingos žiemos padarinių nukentėjo kvietrugiai ir ūkininkams teko juos pavasarį atsėti. Šiemet Lietuvoje bus mažesnis žirnių derlius, nes jų šiemet užsėti mažesni plotai. Pupų derlius, prognozuojama, bus panašus, kaip ir praėjusiais metais.
„Ūkininkams trūko žirnių žaliavos, nes pernai dėl sausros jų derlius buvo prastas, todėl buvo užsėti didesni vasarinių rapsų plotai. Daugelis ūkininkų sėjo savo, o ne sertifikuotą sėklą, todėl daug kam žirniai nesudygo ir teko atsėti. Dabar visiems pasėlių laukams labiausiai reikia aukštesnės temperatūros, saulės ir didesnio vėjo, kad dirvose išdžiūtų užsistovėjęs vanduo. Tad jei lietūs ūkininkams netrukdys dirbti laukuose, galime tikėtis, kad derlius bus didesnis nei vidutiniškas“, – sako S.Banelis.
