Ūkininkai – pagrindiniai žemės tvarkytojai
Šiuolaikiniai ūkininkai tik dabar susipažįsta su tvaraus ūkininkavimo pradžiamoksliu, nors tvarumo sąvoka paminėta 1987 metais. Tikimasi, kad pilnai šiuos tikslus įgyvendins auganti karta, bet tėvų ir pedagogų iššūkis yra juos supažindinti apie tai nuo mažumės.
„Tvarus ūkininkavimas yra itin svarbus žmonių populiacijos aprūpinimui saugiais maisto produktais ir gyvenimo kokybei apskritai“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo V.Liakas.
Tvaraus ūkininkavimo principai yra ne tik apie sveikų produktų tiekimą žmonėms, bet dar pasirūpinimą kuo mažesne žala aplinkai, ypač tuo, kur ir prasideda daugelio kelias – žeme. Dirvožemis nėra tik išteklius, kurį galime naudoti išgaunant kiek tik įmanoma daugiau naudos sau, bet ir šaltinis, kuriuo turime puoselėti, kad ateities kartos turėtų galimybę juo naudotis.
„Daugelio nuomone, ūkininkai atlieka svarbiausią darbą žemėje. Patiekti sveiką maistą ant stalo – rimtas iššūkis šiais sudėtingais laikais visame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į sparčiai augantį gyventojų skaičių ir kintantį klimatą. Ūkininkai yra pagrindiniai žemės tvarkytojai, kurie daugybę metų prisideda prie žemės ūkio tvarumo“, – teigia VDU docentas.
Svarbiausia – dirvožemis
Dirvožemis vystėsi tūkstančius metų, o atsiradus trąšoms, įvairioms mašinoms, jis tapo naudojamas kuo efektyviau, neįvertinant, kas bus po dešimties ar penkiasdešimties metų.
„Svarbiausia – dirvožemio būklė. Dabar galime surinkti daugybę skaitmeninių duomenų apie dirvožemio bei augalų būklę, bet nei viename kompiuteryje nerasite klavišo, kurį paspaudus pasikeis dirvožemio savybės. Organinių medžiagų dirvožemyje mažėjimas, augalams reikalingų maisto medžiagų prieinamumas bei dirvožemių suslėgimas ateityje gali turėti esminės įtakos dirvožemių derlumui ir tvarumui. Tik turint nepriekaištingai funkcionuojantį dirvožemį pasiteisins visos kitos technologijos“, – įsitikinęs VDU ŽŪA docentas.
Kartais žmonės vadinami dvikojais naikintojais, tad siekiant tikrai jais netapti – būtina užtikrinti tvaraus ūkininkavimo principus. Dirvožemis yra išgyvenimo terpė milijonams įvairių mikroorganizmų bei smulkiai mikroflorai, kurie yra ypatingai svarbūs augantiems javams, vaisiams ar daržovėms. Nualinus dirvožemį, jis taps tuščia, nieko naudingo neduodanti terpė.
„Didelės įtakos turi žemės dirbimas, todėl reikėtų atsisakyti agresyvaus dirbimo ir kaip galima labiau intensyviau naudoti biologines dirvožemio derlingumo palaikymo priemones. Tai galėtų būti ilgalaikis biologinių preparatų, augalinių liekanų ir žaliosios trąšos naudojimas, žemę dirbti reikėtų mažesniu intensyvumu ir sėti į neįdirbtą dirvą“, – pataria specialistas.
Gelbės tik tvarus ūkininkavimas
Atstačius dirvožemį jis pats augalus aprūpintu maistingomis medžiagomis, apsaugotų nuo kenkėjų ir ligų nesikišant žmogui su agresyviomis priemonėmis, kaip pesticidai ar trąšos.
Pasak dr. V.Liako, ekspertų nuomone, norint išmaitinti 9,73 mlrd. gyventojų iki 2050 m., ūkininkai turės pagaminti tiek maisto, kiek jo buvo suvartota per visą žmonijos istoriją. Dėl to jiems prireiks 50 proc. padidinti žemės ūkio produktyvumą, o be tvaraus ūkininkavimo, tai praktiškai neįmanoma.
„Norint išspręsti šias problemas, ūkininkavimas turi sparčiai persitvarkyti, kad būtų atrasta tinkama pusiausvyra siekiant ne tik didesnio, bet ir kokybiškesnio derliaus visuomenės pripažintais vertingais būdais, kurie tausoja žemę ir padeda ūkininkams vystyti savo verslą. Žemdirbiams tvarumas reiškia pusiausvyrą prisidedant prie pagrindinių visuomenės poreikių tenkinimų ir ekonomiškai efektyvaus ūkininkavimo kintančio klimato sąlygomis bei nedarant žalos aplinkai“, – pabrėžia dr. V.Liakas.
Vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigos programa, kurios įgyvendinimui teikiama Europos Sąjungos finansinė parama.
