Štai bitininkams, orus, geriau nei sinoptikams, padeda išpranašauti bitės, kurios šiais metais, meilės pasiilgusios, iš žiemos „miego“ atskrido pasisveikinti Valentino dienos proga, o dabar jau dūzgia visu pajėgumu.
Pavasaris – atsinaujinimo metas
Bitės pavasarį pradeda apsivalydamos – tiek iš vidaus, tiek išoriškai, tiek savo namus aptvarkydamos. Juk namų ponia – bičių motinėlė mėgsta tvarką, nes avilys – ir virtuvė, ir valgomasis, ir vaikų darželis, ir inkubatorius…
„Jei kada aplink avilius matėte „dėmėtą“ sniegą, vadinasi bitės jau buvo lauke apsiskraidyti ir savo pilvukų ištuštinti. Taip mažosios darbininkės atsikrato per žiemą „priaugto svorio“ ir pasiruošia pavasario darbams. Kadangi šiemet bitės apsiskraidė jau vasario gale, pavasario laukiame labai ankstyvo su visais jo pliusais ir minusais.
Na, o kol sulauksime, gal pasekime bičių pavyzdžiu ir patys spintos reviziją, ar namų „generalinę“ tvarką pasidarykime ir šviežio oro įsileiskime“, – pasakojo „Brolių medus“ prekinio ženklo bendraįkūrėjas, bitininkas Vilius Jackevičius.
Pavasarį prabunda ir bitininkas
Nors bitės žiemą „miega“, bitininkams nėra kada ilsėtis.
„Na, tikrai, nemeluosime, po medaus sezono ir darbo beveik kiaurą parą, vieną kitą „posmelį“ nusnausti tikrai norisi. Bitininkaujantys tik savo malonumui žiemą gali atsipūsti, tačiau kai augini daugiau nei du šimtus šeimų – tiesiog nėra kada ilsėtis.
Visą šaltąjį laikotarpį vyksta ir bičių produktų realizacija, ir pasiruošimas pavasariui. Saldžios dovanos iš bičių saugiai supakuotos stiklainiuose laukia, kol galės pamaloninti kažkieno gomurius ir tuo pačiu metu ruošiamasi naujam derliui.
Galima sakyti, kad žiemą bitininkai dirba ir valytojais, ir dizaineriais, ir statybininkais, nes ruošia daugiau avilio aukštų, rėmų ir kitokių patogumų mažosioms darbininkėms“, – darbo užkulisius atskleidė bitininkas.
Nenuvykite bitelės
„Kaip gaila, kad bitės nemoka kalbėti – kiek daug jos galėtų mums papasakoti: kaip atrodo pasaulis iš bitės skrydžio, kaip koks augalas kvepia, kaip orientuotis pagal saulę, medžius, vėjo gūsius…
Deja, mes galime tik spėlioti, ką jos galvoja. Tačiau dėl vieno esame tikri. Ypač pavasarį, kai tik skleidžiasi pirmieji žiedai, pirmieji sodų pumpurai – saugokime juos, nes bitutės laukė visą žiemą virpėdamos savo kamuolyje, kad galėtų pavasarį pamatyti pražystant sodus.
Ir dar, ypač dabar, kai jos tik mankština savo sparnelius ir godžiai ieško kiekvieno žiedelio – nevaikykime jų po sodus ir pievas, o priimkime kaip laukiamiausius svečius.
Juk ne šiaip jos nuo žiedo ant žiedo tupinėja. Saugodami ir mylėdami jas saugome gamtą ir save“, – teigė V.Jackevičius.
