Truputis naminių galvijų – jaučių biologijos. Mūsų naminiai jaučiai (karvės) kilusios iš tauro, kuris buvo išnaikintas 1627 m. (tais metais krito paskutinė tauro patelė Lenkijoje). Tauras buvo plačiai paplitęs Azijoje, Viduržemio kraštuose ir Šiaurės Afrikos srityse.
Prijaukinimas prasidėjo maždaug prieš 10 tūkst. metų. Afrikoje susiformavo Vatusi veislės galvijai, Azijoje – zebu veislė, o Europoje – įprastos mums galvijų veislės. Pasaulyje jų daugiau nei virš 1000.
Manau, yra galvojančių, kad mūsų galvijų protėviai buvo stumbrai. Deja ne, bet Amerikos bizonai gali kryžmintis su karvėmis. Azijos jakai su zebu galvijais duoda hibridus, vadinamus hainakais. Reikėtų paminėti, kad P. Azijoje yra artimos giminystės mūsų galvijams rūšys, tai bantengas, gauras, Savelio jautis. Buivolai yra gerokai tolimesnės giminystės rūšys, nei iš tauro kilusieji galvijai.
Lietuvoje auginamų veislių galvijai – pieninės, mėsinės ir pieninės-mėsinės krypties. Pasaulyje karvių priskaičiuojama iki 1,3 milijardo. Pieningiausia pasaulyje yra Holšteinų veislė, Lietuvoje ji nuo 1972 m.
Didžiausias primilžis iš karvės pasiektas JAV 2017 m. – per metus gauta 35 000 kg pieno (97 kg per parą), o brangiausia (3 mėn. telyčaitė) 2017 m. aukcione parduota už 251 tūkst. dolerių. Absoliutus primilžio paros rekordas, berods, siekia 110 kg. Mūsų šalyje 2020 m. vidutinis primilžis – 6337 kg pieno per metus. Yra nemažai ūkininkų, fermų, kur vidutiniai primilžiai siekia daugiau nei 10 000 kg. Prisiminus kolūkinius laikus, tai jei iš karvės primelždavo 5000 kg pieno, melžėjai ordinas ant krūtinės, o pirmininkui – žvaigždė.
Iš mėsinių veislių mūsų šalyje labiausiai paplitusios angusai, aubrakai, galovėjai, hailendai, kianai, limuzinai, šarolė ir kt. Itin ištvermingi prastoms sąlygoms yra galovėjai, kurių plaukų ilgis siekia iki 20 cm.
Nereikėtų pamiršti, kad turime dvi senas lietuviškas veisles, tai Lietuvos šėmieji ir Lietuvos baltnugariai. Gali paplisti ir mažųjų galvijų veislė deksteriai (išvesta 1840 m.), kurių svoris – iki 350 kg ir pieningumas 6–8 kg. Tai perspektyvi galvijų veislė smulkiems ūkininkams arba turintiems nedidelius sklypus sodybose. Šalyje jų jau priskaičiuojama kelios dešimtys.
Bet tai ne pati mažiausia galvijų veislė. Yra lulu veislė, kurios svoris nuo 60 kg iki 150 kg. Ji išvesta sukryžminus tris veisles – karvės, zebu ir jako. JAV yra išvesta pliušinių karvių veislė, daugiau skirta parodoms, kad sudomintų lankytojus.
Reikia pažymėti, kad naminių mini gyvūnų auginimas labai populiarus visame pasaulyje. Įdomu stebėti miniatiūrizacijos eigą tarp galvijų ir arklių, kurie yra panašaus stoto (svorio). Labiau yra sumažėję arkliai. Mažiausio arkliuko svoris – tik 17 kg, o gimė jis vos 2,3 kg. Tai kumelaitė, vardu Thumbelin, lietuviškai – Nykštukė, kurios paros racionui užtenka puoduko grūdų ir saujos šieno.
O kas panorėtų pamatyti, kaip atrodė mūsų galvijų protėviai taurai, reikėtų apsilankyti Papės rezervate Latvijoje, kur jie yra laikomi atkurti iš trijų primityvių veislių dėka vokiečių brolių Heinzo ir Lutzo Heckų (1920 m.). Taipogi ten galima pamatyti naminių arklių laukinius protėvius – tarpanus.
Kalbant apie pramoninę gyvulininkystę, tai perspektyvos gana pesimistiškos. Pirmiausia dėl to, kad galvijai prisideda prie klimato kaitos spartėjimo. Išskiria apie 18 proc. visos taršos, ypač metano dujų. Tiesa, yra rasti priedai, kuriuos įdėjus į pašarus, praktiškai iš organizmo dujų nebeišsiskiria.
Antra, vis daugiau atsiranda vegetarų, veganų, o mėsėdžių mažėja. Dabartiniais laikais vis daugiau nusistačiusių prieš gyvūnų naudojimą maisto poreikiams, bandoma visokiausiais būdais uždrausti kailinius žvėrelius veisti dėl kailių. Ateis eilė ir mėsinei gyvulininkystei, juolab kad rinkoje atsiranda dirbtinės mėsos.
