Lesalo rūšis turi būti keičiama kas 10-15 dienų. Kodėl?
„Viščiukai broileriai turi būti lesinami iki soties, – sako T. Miškinis. – Lesalo jiems negali trūkti. Viščiukas normaliai turėtų sulesti nuo 17 iki 200 gramų lesalo per dieną (kiekis didėja viščiukui augant,). Jiems augant reikalingos trys medžiagos: riebalai, baltymai ir angliavandeniai. Tačiau kuo didesnis paukštis, tuo baltymų reikia mažiau. Per didelis baltymų kiekis gali turėti įtakos greitam raumenyno augimui ir, skeletui nespėjant augti kartu su raumenimis, viščiukas bus masyvus, raumenys netgi gali plyšti. Taip pat, jei jo svoris bus per didelis, viščiukas gali pradėti šlubuoti, atsirasti sąnarių ir kojų pažeidimai, dėl ko paukštis gali nugaišti.“
T. Miškiniui dėl tinkamai subalansuoto lesalo svarbos antrina ir vet. gydytojas dr. Žydrūnas Totilas, kuris taip pat priduria, kad lesalo sudėtis bei kokybė lemia ir galutinio produkto – paukštienos – maistinę vertę. Kaip aiškina dr. Ž. Totilas, lesalo sudėtis pirmiausia priklauso nuo auginamų paukščių amžiaus. Skirtingo amžiaus periodu paukščių tinkamam vystymuisi reikalingos skirtingos naudingosios medžiagos.
Todėl, pasak pašnekovo, lesalai viščiukams broileriams tikslingai skirstomi į kelias rūšis:
– Pirminis lesalas (pre-start). Jis duodamas viščiukams nuo 0 iki 10 dienų amžiaus. Gamintojai pasirūpina, kad šiame lesale būtų gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų.
– Startinis arba auginimo lesalas. Toks lesalas duodamas viščiukams nuo 10 iki 25 dienų amžiaus. Jame yra šiek tiek mažiau baltymų, tačiau daugiau energijos suteikiančių ingredientų, riebalų.
– Vidurio arba pabaigos pirmas lesalas. Toks lesalas duodamas nuo 25-32 dienų amžiaus viščiukams. Jo sudėtyje – dar mažiau baltymų, tačiau daugiau riebalų.
– Pabaigos lesalas. Duodamas viščiukams nuo 32 dienų amžiaus iki skerdimo. Jis turi mažiausią kiekį baltymų ir daugiau riebalų. Šiame lesale jau nėra kokcidiostatiko (vaisto nuo pirmuonių paukščiams sukeliamos ligos).
Kokie yra svarbiausi aplinkos veiksniai?
Per kokį laiką viščiukas broileris užauga? Pasak T. Miškinio, komercinėmis sąlygomis broileris užauga per 39-41 dieną. Komercinės sąlygos šiuo atveju reiškia, jog viščiukams užtikrinama optimaliausia temperatūra, drėgmė, šviesa, kiti parametrai. Ž
inoma, taip pat skiriami ir lesalai pagal jų amžiaus grupes, paukščiai bet kada panorėję turi pasiekti lesalą ir vandenį. Namų ūkio sąlgyomis užauginti broilerį iki 2,5 kilogramų svorio gali užtrukti ilgiau.
Tačiau kokios sąlygos svarbiausios vištoms?
„Pradedant auginti viščiukus broilerius, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių šilumos grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis – netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21 dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu lesalu,“ – sako T. Miškinis.
Jei nėra galimybės užtikrinti tokios temperatūros, reikės pilti daugiau lesalo, nes paukščiams reikės energijos vidinei kūno šilumai palaikyti. Temperatūrai nukritus žemiau 18 laipsnių šilumos broileriai gali nebepriaugti svorio.
„Taip pat paukščiai turi gauti pakankamą kiekį šviesos ir tai reiškia, kad šaltuoju sezonu reikės papildomo apšvietimo. Tačiau jiems reikia ir pakankamo nakties laiko, kada jie ilsisi. Broileriams nakties periodas yra apie 4-6 valandos,“ – paaiškina pašnekovas.
Kokios dažniausios viščiukų ligos ar traumos?
Tačiau net ir kruopščiai rūpinantis paukščiais, juos gali užpulti ligos ar traumos dėl netolygaus organizmo augimo. T. Miškinis pamini dažniausiai pasitaikančius.
Augant viščiukams broileriams taip pat kartais išsisuka kojos. Kodėl taip nutinka?
„Viščiukų kojos gali išsisukti dėl kelių skirtingų priežasčių. Pirma, dėl kalcio ir vitamino D3 trūkumo. Jeigu pastebėjote tokį negalavimą, konkrečiam viščiukui papildomai duokite kalcio ir vitamino D3. Jei paukščiai lesinami subalansuotu lesalu, greičiausiai taip neatsitiks,“ – sakė T. Miškinis.
Jei viščiukai ėmė gaišti vienas po kito, greičiausiai į pulką įsisuko kokia nors infekcinė liga. Svarbu ją nustatyti ir skirti gydymą. Paprasčiausios ligos priežastys – prasta vandens kokybė arba prasti, supeliję lesalai, supelijęs kraikas. Infekcijos taip pat plinta esant per šaltai ar per karštai temperatūrai. Gali būti, jog viščiukas nugaišta dėl išsekimo, kai negaluojant jam nepavyksta prieiti pagerti ar palesti.
Vištų augintojai gali sunerimti, pastebėję krentančias plunksnas. Tačiau čia T. Miškinis nuramina – tai yra natūralus procesas.
„Viščiukas pilnai apsiplunksnuoja būdamas apie 20 – 25 dienų amžiaus. Priklausomai nuo veislės, šis procesas gali prasidėti ir anksčiau, jis priklauso ir nuo paukščio subrendimo. Jei plunksnas paukštis meta gausiai, tai gali būti vitaminų trūkumo požymis. Tuomet pasitikrinkite, ar duodamas lesalas praturtintas vitaminu A. Vitaminus A, D, E ir K galima duoti ir su geriamu vandeniu. Taip pat krentant plunksnoms reikia naudoti druskų akmenis,“ – patarė T. Miškinis.
Vitaminų papildai gali būti skiriami, jeigu paukščiai laikinai patiria stresą (pavyzdžiui, tik ką patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą).
