O kaip interneto ryšiu grįsti sprendimai gali padėti ūkininkauti? Savo patirtimi dalijasi ir tūkstantinių nuostolių išvengti galinčią padėti inovaciją, skirtą stebėti saugomų grūdų temperatūrą, pristato ūkininkai Aurimas Inčiūra ir Audrius Valaiša bei programuotojas Marijus Šaulys.
„Stebėti sandėliuojamų grūdų temperatūrą yra vienas svarbiausių dalykų, siekiant juos išsaugoti nesugadintus. Yra įvairių faktorių, dėl kurių temperatūra gali pakilti – drėgmė, kenkėjų atsiradimas, galiausiai, pirmą mėnesį po rugiapjūtės jų temperatūra ženkliai svyruoja dėl vykstančių natūralių biologinių procesų.
Anksčiau reikėjo kasdien ar net kelis kartus per dieną rankiniu būdu patikrinti į grūdus įkištų strypų temperatūrą arba stebėti informaciją jų saugojimo vietose įrengtuose stacionariuose temperatūrą rodančiuose indikatoriuose. Tai reiškia būtinybę kasdien fiziškai tam skirti laiko. Pamiršti patikrini temperatūrą, ir gali nepastebėti, kad grūdai jau pradėję „kaisti“ bei gali tapti nebetinkami pardavimui ar sėjai“ – pasakoja A.Inčiūra.
Širvintų rajone šeimos ūkyje dirbantis Aurimas teigia, kad pačiam ne kartą patyrus nuostolius dėl sukaitusių grūdų nuolat kirbėjo mintis, ar galima būtų šį procesą kažkaip automatizuoti. Tam pasitelkė savo studijų laikų bičiulį programuotoją M.Šaulį. Kartu gimė idėja sukurti sprendimą, kuris leistų stebėti grūdų temperatūrą mobiliajame telefone.
„Domėjomės, ar yra panašių produktų kitose šalyse. Deja, jie gana brangūs ir sunkiai įdiegiami. Tad nutarėme patys nuo nulio sukurti sprendimą, kuris būtų prieinamas kiekvienam ūkininkui. Kelias iki dabartinės produkto versijos užtruko kelerius metus. Sprendėme technologinius, produkto ilgaamžiškumo ir jo autonominio veikimo iššūkius“ – pasakoja stebėjimo sistemą sukūrusios bendrovės technologijų skyriaus vadovas M.Šaulys.
Sistemą sudaro temperatūros matavimui skirtas strypas, kuriame pritvirtinti temperatūrą skirtingame grūdų sanpilos gylyje matuojantys sensoriai, informacijos apdorojimui ir perdavimui skirta valdymo stotelė bei mobilioji programėlė. Tad kiekvienas ūkininkas naudodamasis šiuo produktu gali lengvai stebėti saugomų grūdų temperatūrą savo išmaniajame telefone ir gauti pranešimus apie jos svyravimus.
Ukmergės rajone 1000 hektarų ūkį kartu su tėvu valdantis Audrius Valaiša pasakoja iš pradžių buvęs skeptiškas išgirdęs apie galimybę stebėti grūdų temperatūrą mobiliojo telefono ekrane.
„Daugelis ūkininkų pripratę prie senų technologijų, neretai į naujoves žiūri kritiškai, juolab, sprendimas atrodė per paprastas, kad būtų tiesa“ – pasakoja jis.
Visgi kai pernai sušuto 70 tonų ūkyje saugotų rapsų, ūkininkas suskubo ieškoti sprendimų.
„Tąkart patirtas nuostolis siekė beveik 30 000 eurų negautų pajamų. Tad nutarėme išmėginti mobilią grūdų temperatūros stebėjimo sistemą. Dabar aš kiekvieną rytą žinau, ar mano grūdai nekaista. Kelių šimtų eurų vertės investicija leidžia išsaugoti tūkstančius tonų grūdų“ – sako ūkininkas Audrius Valaiša.
A.Inčiūros teigimu, produktas yra pritaikomas įvairioms grūdų saugojimo erdvėms: nedideliems aruodams, didesnėms grūdų saugykloms bei bokštams. Jį taip pat galima naudoti po rugiapjūtės trumpą laikotarpį, pavyzdžiui, priekabose ar kitose laikinose saugyklose saugomiems grūdams. Vieno kelis šimtus eurų kainuojančio strypo su indikatoriais ir valdikliais pakanka norint stebėti 50–100 tonų saugomų grūdų temperatūrą.
Indikatoriai ir valdiklis energiją gauna iš pakraunamų elementų, tad ši sistema nereikalauja nuolatinės priežiūros. Elementus pakanka įkrauti kartą metuose, o jei indikatorių ir valdiklių yra daug – pavyzdžiui, grūdus saugant bokšte – elementus galima prijungti prie saulės baterijų.
„Dėl klimato kaitos Lietuvoje turime kelis esminius grūdų augintojams svarbius pokyčius: žiemos šiltesnės ir drėgnesnės, be to, daugiau liūčių rugiapjūtės periodu, tad išsaugoti grūdus sausus ir tinkamos temperatūros vis sudėtingiau. Kritiniais momentais tam gali būti naudojami ventiliatoriai, tačiau svarbiausia yra nepraleisti momento, kai grūdų temperatūra pradėjo kilti, ir, taupant elektros energiją, stebėti jos dinamiką“ – reziumuoja A.Inčiūra.
