Tiems, kurie vis dar svarsto, kuo pagyvinti savo kiemą ar gėlyną, vertėtų apmąstyti raganių pasirinkimą – tai puikus apželdinimo sprendimas mėgstantiems žydinčias gėlės, tačiau turintiems nedidelį laisvą žemės plotą.
Raganės – vijokliniai augalai, pasižymintys gana greitu augimo tempu ir nereikalaujantys daug vietos. Todėl ši gėlė yra idealus sprendimas kotedžų ar namų su nedideliais kiemais savininkams.
Raganė – kas tai per gėlė?
Raganės (lot. Clematis) – tai žydinčios gėlės, priklausančios vėdryninių (lot. Ranunculaceae) šeimos augalams. Raganės atpažįstamos ir žinomos dėl savo žiedų, kurie dažniausiai būna violetinės arba mėlynos spalvos atspalvių.
Tačiau šiandien gėlių parduotuvėse ir profesionaliuose gėlynuose galima rasti ir kitomis spalvomis žydinčių raganių. Žiedais šie augalai džiugina gana ilgai – įprastai nuo liepos iki pat rudeninių šalnų.
Raganės tiek anksčiau, tiek dabar itin vertinamos dėl to, kad jų auginimui nereikia daug vietos.
Raganėmis galima apželdinti balkonus, tvoras, taip pat sienas. Auginant raganes prie sienų, rekomenduotina gėles šiek tiek atitraukti nuo sienų, kad šiltuoju metu laiku nuo saulės ir šilumos įkaitę sienos netrukdytų sėkmingam raganių augimui, o nuo stogo jų nuolat nelietų varvantis lietaus vanduo.
Maža to, raganės nereiklios ne tik žemės ploto dydžiui. Jos labai gerai jaučiasi kitų augalų draugijoje. Todėl žemės plotą, kuriame auga raganės, galima mulčiuoti arba apsėti kiliminiais augalais. Viena iš galimų alternatyvų – smulkiais žiedais žydintys, žemaūgiai serenčiai arba ylalapiai flioksai.
Vis tik, sodinant raganes, patartina vengti augalų su itin giliomis, plačiomis ir stipriomis šaknimis kaimynystės. Susodinus raganes su augalais, kurių šaknys gilios, stiprios ir plačios, raganių šaknys susipina su kitų augalų šaknimis.
Tiesa, kadangi tai vijoklinis augalas, sodinant šias gėles, būtina apgalvoti, kokią atramą jos turės ir kur galės „lipti“ bei vyniotis.
Taip pat pasirinkti vertėtų nuo skersvėjų apsaugotas kiemo ar gėlyno erdves, į kurias patenka nemažai saulės spindulių. Jei šias gėles „apgyvendinsite“ pavėsyje, jos tiesiog nustos žydėti. Vis tik yra rūšių, kurios gali augti ir pusiau pavėsyje.
Rekomendacijos auginimui
Skaičiuojama, kad raganių šaknų ilgis gali siekti nuo pusės metro iki metro. Todėl, visų pirma, prieš sodinant, būtina norimoje vietoje iškasti gana gilią duobę ir paruošti joje maisto medžiagomis gausiai aprūpintą žemę. Dirvožemis turėtų būti aprūpintas maisto medžiagomis, derlingas, purus ir laidus. Idealus dirvos raganėms pH siekia 5,5-6,5.
Sodinti šias gėles patartina pavasarį – gegužės arba balandžio mėnesiais. Yra rūšių, kurias sodinti galima ir rugsėjį. Sodinimo metu raganes rekomenduojama gausiai palieti, o jų šaknis prasklaidyti į įvairias puses ir tik tuomet užberti žemėmis.
Nereikėtų išsigąsti, jei pirmaisiais augimo metais aptariamos gėlės augs gana lėtai. Pirmuosius dvejus ar net trejus metus intensyviai auga ir į žemę tvirtinasi raganių šaknys. Po to, raganių stiebai ir lapija ima augti bei didėti gana greitais tempais.
