Bijūnų spalvų ir veislių – gausu, tačiau nemažai daliai jų būdingi floristikos ir dekoro srityje vertinami tamsiai žali lapai. Dekoratyvia eksterjero detale neretai tampa ir vešlūs bijūnų krūmai. Maža to, bijūnai simpatijas pelno dėl malonaus savo kvapo.
Šie augalai gali būti krūminiai arba žoliniai. Dažniausiai išskiriamos trys pagrindinės bijūnų veislių grupės – tai kiniški, hibridiniai ir vaistiniai bijūnai.
Šios gėlės mėgsta saulę – jei jos auginamos pavėsyje arba vietose, kurias saulė pasiekia menkai, tuomet nereiktų tikėtis žiedų gausos. Vis tik yra veislių, kurios pritaikytos auginimui pavėsingose vietose.
Vėjų gairinamos vietos taip pat nėra itin tinkamos šiems augalams. Dirva, kurioje auginami bijūnai, turėtų būti nerūgšti, pakankamai derlinga, tinkamai drenuota.
Bijūnų šaknys – gana vešlios ir ilgos. Dėl šios priežasties, sodinant bijūnus, patartina tarp jų palikti pakankamai didelius, bent 70 centimetrų tarpus.
Ką rekomenduojama auginti bijūnų kaimynystėje? Atsakymas paprastas – kitas daugeliui žinomas ir puikiai pažįstamas gėlės, pavyzdžiui, lelijas, flioksus ar pelargonijas. Jei atkreiptumėte dėmesį į senų sodybų gėlynus, būtent bijūnų ir lelijų krūmus dažnai išvystumėte susodintus greta.
Žydėjimas baigėsi: patarimai priežiūrai
Nors žiedai – didžiausia bijūnų puošmena, šių augalų priežiūros vertėtų nepamiršti ir pasibaigus žydėjimo sezonui. Visų pirma, saugant augalus nuo nusilpimo, patartina pasirūpinti nužydėjusių bijūnų žiedkočiais. Tai padaryti galima juos paprasčiausiai pašalinant – nupjaunant, nukerpant ar nuskinant.
Daliai sodininkų ir gėlininkų kyla klausimas, ką daryti su sumedėjusiais bijūnų žiedkočiais. Galimybės yra dvi.
Tuo atveju, kai norite šiuos augalus dauginti sėklomis, žiedkočius vertėtų palikti tol, kol subręs sėklos. Jei sumedėjusių bijūnų nesiruošiate dauginti arba juos planuojate dauginti ne sėklomis, geriausias sprendimas sumedėjusius žiedkočius paprasčiausiai nupjauti.
Nuo antrųjų auginimo metų rekomenduotina bijūnus papildomai patręšti. Tačiau tręšiant labai svarbu nepadauginti azoto trąšų. Azoto perteklius sumažina šių augalų atsparumą ligoms. Pastebėtina, kad, padauginus azoto, bijūnai žydi kiek silpniau.
Šviežio mėšlo trąša – taip pat nėra bijūnams tinkamiausias tręšimo būdas.
Jei vasara yra sausa ir karšta, net ir nužydėjusius bijūnus vertėtų papildomai palaistyti. Itin svarbu pakankamą drėgmę užtikrinti rugpjūtį, formuojantis pumpurams.
