„Mano pirktas medus surūgo!“ – turbūt ir jums girdėtas skundas.
Kitiems kyla klausimas, ar į medų nėra primaišyta cukraus. Ir šiaip, kuo skiriasi vienas medus nuo kito?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakė bitininkas iš Skuodo Andrius Nemeikšis.
Kodėl medus surūgo?
Apie medų sakoma, kad tai negendantis produktas, kuris neturi galiojimo pabaigos. Ar tikrai?
Štai kaip tai komentuoja bičių draugas Andrius: „Taip. Jei medus laikomas tinkamai, jis negenda. Dažniausiai medus sugenda, jei gauna per daug drėgmės. Kadangi medus labai sugeria drėgmę, jį svarbu laikyti sandariai uždarytą, kabinant jį iš talpos visada naudoti švarius ir sausus įrankius. Jei laikysite medų atvirame inde, jis savaime suskystės, pritrauks drėgmės ir kitų kvapų. Tokio medaus jūs ne labai benorėsite valgyti.“
Taip pat, teigia bitininkas, medaus galiojimo laikui įtakos turi įvairūs priedai. Dabar galima įsigyti ne tik gryno medaus, bet ir su riešutais, įvairiomis žolelėmis ar kitais priedais. Tokiu atveju būtina atkreipti dėmesį į ant pakuočių nurodytą galiojimo laiką.
Kita priežastis, kodėl medus gali surūgti – jei jis buvo išpilstytas nesubrendęs. Tai reiškia, kad pačios bitės nespėjo tinkamai jo apdoroti dar avilyje.
Medus laikomas subrendęs, kai jame lieka ne daugiau kaip 20 procentų drėgmės. Tam reikia laiko. Kai medus tinkamas vartoti, bitutės medų rėmeliuose užakiuoja – sandariai uždaro, kad į jį nepakliūtų drėgmė.
Kartais pavasarį bitininkai skuba pasidalinti šviežiai išsuktu medumi nesulaukę, kol bitės iki galo jį paruoš. Jis nėra blogas, bet tokį medų reikia suvartoti greitai. Dažniausiai taip ir būna – juk visi taip mėgsta skystą medų!
Medus būna įvairių rūšių. Kuo jos viena nuo kitos skiriasi?
Bitininkas Andrius pasakoja, kad pirkėjų paklausus, kokio medaus norėtų – pavasarinio, vasarinio ar rudeninio – dažnai išgirsta atsakymą: „Koks gi skirtumas, medus yra medus.“ O kaip yra iš tikrųjų?
Pirmiausia, medus skiriasi spalva ir konsistencija, taip pat skoniu, o svarbiausia – savo gerosiomis savybėmis.
„Pavasarinis medus paprastai būna šviesus, malonaus aromato, švelnaus skonio. Bitutės šį medų ruošia iš miškuose ir pievose anksčiausiai pražystančių augalų bei žydinčių sodų. Jei bitės laikomos prie miško ar pačiame miške, galima gauti ir aviečių medaus. Vasarą bitės ypač renka nektarą iš žydinčių liepų. Liepų medus yra šviesiai geltonos spalvos. Jis yra puikus antiseptikas, turi daug medžiagų, padedančių kovoti su uždegimais, labai naudingas karščiuojant, esant dirglumui, nerimui.
Kitaip tariant, jei naudojate liepžiedžius, dėl tų pačių bėdų drąsiai naudokite ir liepų medų. Iš visų medaus rūšių būtent liepų medus yra naudingiausias vaistiniu požiūriu,“ – apie medaus savybes aiškino Andrius. Taip pat jis priminė, kad sergant onkologinėmis ligomis naudingiausias yra grikių medus.
Ne vienas pasakys, kad šimtaprocentinio, tarkim, liepų medaus, gauti neįmanoma. Tad kodėl sakoma, kad šitas yra liepų medus, šitas – aviečių ar grikių?
Bitininkas atsakė: „Tai tiesa. Bitės visada neš medų iš įvairių augalų. Todėl tiksliau būtų sakyti, kad medus išsuktas liepų ar aviečių žydėjimo metu. Medų priskirti prie konkrečios rūšies, tarkim, prie liepų, galima, jeigu liepų nektaro jame yra 25 ar daugiau procentų. Patyręs bitininkas jau sukdamas medų pagal jo spalvą, aromatą, konsistenciją gali maždaug pasakyti, koks tai medus.“
Kaip žinoti, ar medus geros kokybės?
Kartais medaus skanautojams kyla klausimas, kaip žinoti, ar nusipirko gerą medų – ne pašildytą, be nereikalingų priemaišų. Vieni medų perka parduotuvėje, kiti turguje ar tiesiai iš bitininko. Kaip neapsigauti?
Bitininko Andriaus teigimu, tai, iš kur ar iš ko pirksite medų, nebūtinai garantuoja jo kokybę. Jei turite bitininką, iš kurio visada perkate medų ir jis dar nenuvylė, labai gerai.
Kiekvienas save ir savo darbą gerbiantis bitininkas stengiasi patenkinti savo klientų poreikius ir negadins medaus kokybės dėl kelių papildomų eurų. Parduotuvėje galite rasti nemažą medaus įvairovę. Jis gali būti surinktas Lietuvoje arba užsienyje.
Turguje medumi irgi nebūtinai prekiauja patys bitininkai. Tai gali būti perpardavinėtojai, kuriems kokybė rūpi ne taip labai kaip uždarbis. Tad kaip žinoti, ar medus, taip sakant, tikras, geros kokybės?
Patikimiausias būdas – laboratoriniai tyrimai. Bet juk nelakstysim su kiekvienu indeliu į laboratoriją daryti mokamo tyrimo, kad sužinotume, ar gerą medų nusipirkome. Daug paprasčiau paklausinėti kitų, iš kur ir kokį medų perka.
Rekomendacijos yra vienas geriausių būdų išsirinkti. Žinoma, geriausia klausti tų, kuriuos pažįstate, kurie patars ne dėl naudos sau, o jums.
„Jei kyla klausimų, nesidrovėkite klausti pačių bitininkų, – pataria Andrius. – Jie mielai apie viską papasakos, patars. Yra ne vienas bitininkų forumas, galite informacijos ieškoti ten. Bitininkystė nėra jokia paslaptis, tačiau žmogus, kuris nėra su šia veikla susidūręs, gali daug ko nežinoti.
Pavyzdžiui, ne vienas mano, kad balta putelė medaus paviršiuje arba šviesus taip vadinamasis šerkšnas, susidaręs taros šonuose, yra prastos kokybės ženklas. Tačiau iš tikro yra priešingai – rodo, kad medus į tarą buvo supiltas šviežias, ne pašildytas ir kad medus yra geros kokybės. Tad jei kyla kokių abejonių, visada klauskite!“.
