Išskirtinis bruožas – rūgščios uogos
Aronia melanocarpa – tai juodavaisė aronija, priklausanti erškėtinių (Rosaceae Juss.) šeimai. Šis augalas yra daugiametis – aronijos krūmai gali užaugti iki 3 m. aukščio.
Po pavasarinių šalnų aronijų krūmai pražysta baltais žiedais. Kai kurių rūšių aronijų žiedams būdinga ir rausva spalva. Įprastai gausūs žiedai aronijas puošia gana ilgai. Vasarą aronijų krūmų lapai būna žali. Rudenį jų lapai neretai įgyja raudoną atspalvį.
Aronijų krūmų vaisiai – tamsiai mėlynos, itin rūgščios uogos. Kai kurie sodininkai ir daržininkai aronijų uogas skinti pataria tik po pirmųjų šalnų – tuomet uogos tampa mažiau rūgščios.
Jei prieš šalnas nuskintos juodavaisių aronijų uogos yra per rūgščios ir pernelyg ryškaus skonio, galima griebtis paprastos gudrybės – uogų užšaldymo, padarančio jas kiek švelnesnio skonio.
Biologiškai aktyvių medžiagų rinkinys
Pripažįstama, kad aronijų uogoms būdingas išskirtinai tarpusavyje derančių biologiškai aktyvių medžiagų junginys, dėl kurio jos yra labai naudingos žmogaus organizmui. Aronijų uogos vertinamos dėl vitamino C gausos, tačiau tai ne vienintelis šiose uogose esantis vitaminas.
Uogose yra nemažai vitamino B, taip pat K. Išskirtinai vertingos aronijos yra dėl uogose esančio nemažo vitamino PP, naudingo optimaliai kraujagyslių sienelių būklei, kiekio.
Juodavaisių aronijų uogoms būdingos ir antibiotinės savybės, todėl šių uogų galima griebtis ir kaip natūralaus antibiotiko.
Fiksuojamas teigiamas uogų poveikis skrandžio ir žarnyno veiklai, miego kokybei, kraujo krešėjimo problemoms spręsti. Nuolat vartojamos aronijos silpnina nuolatinius galvos skausmus.
Aronijų uogas vartoti galima tiek žalias, tiek termiškai apdorotas, iš jų ruošiant uogienes, kompotus ar kitus gaminius.
Iš uogų ir žiedų taip pat gaminama arbata. O aronijų sultys yra ne tik puiki organizmą stiprinanti priemonė, bet ir produktas, padedantis sužadinti apetitą.
Pagrindiniai auginimo elementai
Genėti ir formuoti šiuos krūmus patartina pavasarį, kai baigia tirpti sniegas. Formuojant aronijų krūmus, rekomenduojama pašalinti nudžiuvusius, nušalusius, nulūžusius ar ligų pažeistus stiebus. Uogų neduodančius aronijų stiebus patartina išpjauti.
Jei ruošiatės auginti aronijas, tarp krūmelių vertėtų palikti nemažus atstumus: per tankiai susodintus krūmus dažniau puola ligos ir kenkėjai. Didelių reikalavimų auginimo sąlygoms šie krūmai neturi – svarbiausia yra saulėta vieta ir tinkamai parinktas dirvožemis.
Sėkmingiausiai aronijos augs lengvo ar vidutinio priemolio dirvoje, kuri yra aprūpinta maistinėmis medžiagos ir gerai praleidžia orą.
Dauginimo būdų yra net keletas. Juodavaises aronijas dauginti galima sėklomis arba vegetatyviškai, tai yra atlankomis, auginiais, krūmų dalijimu, skiepijimu.
