Lietuvoje šios daržovės vertinamos ir dėl to, kad, pasirinkus tinkamas sandėliavimo erdves ir sąlygas, gali sėkmingai išsilaikyti iki pat pavasario.
Nepamiršti vertėtų vienos paprastos tiek svogūnams, tiek kopūstams galiojančios taisyklės – šaltuoju metų laiku daržoves būtina periodiškai peržiūrėti ir pašalinti pažeistas, supuvusias, supelijusias, išvaizdą pakeitusias daržoves.
Patarimai kokybiškam svogūnų sandėliavimui
Sandėliavimas prasideda nuo kokybiško derliaus nuėmimo ir jo paruošimo: nurovus svogūnus, juos privalu padžiovinti, pašalinti nuo jų žemes ir į žiemos atsargas nedėti pažeistų svogūnų.
Dar vienas svarbus momentas, užtikrinant, kad šios daržovės ilgiau laikytųsi, yra tinkamo ilgio laiškų palikimas. Nurovus svogūnus, nerekomenduojama jų smarkiai apipjaustyti: verta palikti 3-4 cm ilgio laiškus.
Patalpa, kurioje sandėliuojami svogūnai, turėtų būti sausa, tamsi ir gerai vėdinama. Galvojant apie idealią laikymo temepratūrą, galimos dvi opcijos.
Svogūnus galima laikyti vėsiau ir šilčiau. Pasirinkus vėsųjį variantą, kad svogūnai nesušaltų, patalpos temperatūra turėtų nenukristi žemiau 0-3°C. Esant žemesnei temperatūrai, santykinis oro drėgnumas gali būti kiek didesnis.
Tuo atveju, kai svogūnai laikomi šiltai, patalpos temperatūra gali pakilti iki 18-20°C. Tiesa, šiuo atveju svarbu atminti, kad, esant aukštesnei temperatūrai, svogūnai gali imti greičiau dygti.
Jei turite sausą patalpą, kurios temperatūra siekia 5-10°C, joje taip pat gana drąsiai galite laikyti maistui skirtas svogūnų atsargas.
Šių daržovių negalima laikyti plastmasiniuose maišuose ar kitose aklinai uždarytose talpose – tai sutrumpins jų išsilaikymo trukmę. Žiemojimui paruoštus svogūnus galima supinti į pakabinamas pynes. Tai nuo seno žinomas, patikrintas ir efektyvus sandėliavimo būdas.
Juos taip pat galima supilti į krepšius, dėžes, pintines su tarpais ar grotelėmis. Kai kurie daržininkai svogūnų galvutes sudeda į kartonines kiaušinių dėžutes, kurias po to sukrauna viena ant kitos.
Patarimai kokybiškam kopūstų sandėliavimui
Ruošiant kopūstų atsargas žiemai, pradėti reikėtų nuo tinkamos veislės pasirinkimo. Gerai laikosi tik vėlyvųjų veislių kopūstai. Nuėmus kopūstų derlių, žiemai vertėtų atidėti tik sveikas, nepažeistas gūžes, paliekant 7-8 cm kotus.
Beje, kotus galima padengti grybelines ligas stabdančiomis priemonėmis – pavyzdžiui, kreida.
Nurodoma, kad idealiausios sąlygos kopūstų atsargų laikymui yra patalpoje, kurios temperatūra siekia nuo -1 iki 2ºC, o oro drėgnumas yra daugmaž 85–95 proc.
Sėkmingiausiai šios daržovės laikosi tada, kai viena gūžė nesiliečia su kita. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kur bus patalpinti kopūstai – ant medinių lentynų, medinėse ar kartoninėse dėžėse, juos paskleisti vertėtų vienu sluoksnius.
Kai kopūstų derlius nėra itin didelis, kiekvieną sandėliavimui atrinktą gūžę galima įvynioti į popierių.
Dalis sodininkų kopūstus per žiemą laiko sausame smėlyje. Tokiu atveju būtina palikti pakankamo ilgio kotus, kurie susmeigiami į paruoštą smėlį.
Kopūstų kabinimas – tai prieš kelias dešimtis metų plačiai taikytas kopūstų sandėliavimo būdas. Šiandien tai puikus pasirinkimas tais atvejais, kai pristingama vietos daržovių laikymui.
Gūžės pakabinamos už kotų, saugant, kad viena kopūsto „galva“ nesiliestų su greta esančiomis.
Jei specialios erdvės daržovių sandėliavimui neturite, kopūstai gana gerai laikosi šaldytuvuose esančiuose daržovių skyriuose. Kai kurie daržininkai pastebi, kad tokiu atveju geriau laikosi į maistinę plėvelę susuktos kopūstų „galvos“. Maistine plėvele apvynioti reikia kiekvieną gūžę.
Jei laikotės visų sėkmingo kopūstų sandėliavimo taisyklių, tačiau šios daržovės vis tiek gerai nesilaiko, įtakos gali turėti daržovių augimo metu dominavusios oro sąlygos. Jei vasarą buvo daug kritulių, laikomos gūžės gali trūkinėti.
