Pavadinimas – klaidinantis?
Nors sausmedžio pavadinimas leidžia nuspėti, kad tai yra medis, toks spėjimas yra klaidingas. Sausmedis – tai iki 2 metrų aukščio užaugantis krūmas, kurio forma primena pusrutulį. Krūmas priklauso sausmedinių (Caprifoliaceae Juss.) šeimai.
Šio krūmo lapai sezono metu keičia savo spalvą: vasaros pradžioje jie būna žali su gelsvu atspalviu, o vasarai įsibėgėjus lapų viršus įgauna ryškiai žalią spalvą, kai tuo tarpu apačia tampa melsvos spalvos. Lapų forma – šiek tiek pailga.
Sausmedis iš kitų krūmų išsiskiria kiek plaukotomis šakėlėmis ir ūgliais. Žiedai – traukiantys akį, įprastai baltai gelsvi.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje augiau apie 20 sausmedžio rūšių, tarp jų ir itin populiarūs sausmedžiai melasvauogiai (Lonicera caerulea) bei apskritalapiai sausmedžiai (Lonicera caprifolium).
Tiesa, savaime šie krūmai Lietuvoje neauga, bet pasodinti auga ir uogas subrandina gana sėkmingai.
Natūraliomis sąlygomis sausmedžiai auga ir veisiasi kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.
Kur, kada ir kaip sodinti?
Neutrali ar silpnai rūgštoka, organinėmis medžiagomis gausi, pakankamai drėgmės turinti dirva – tai idealaus dirvožemio formulė, padedanti sėkmingai užsiauginti sausmedžių uogų.
Pakankama drėgmė sausmedžiams būtina, bet užmirkęs dirvožemis jiems netinkamas.
Sausmedžiai mėgsta šviesias vietas, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį.
Ūgtelėjusius sausmedžių sodinukus patartina sodinti rudenį. Įdomu tai, kad sėkmingiausiai auga ne po vieną pasodinti, bet po 2-3 krūmus, išdėstytus šalia vienas kito, susodinti sausmedžiai.
Tarpai tarp krūmų neturėtų būti didesni nei 2 metrai. Tai garantuoja lengvesnį apsidulkinimą ir kokybišką kasmetinį derlių.
Dauginimo būdų yra keletas: sausmedžius dauginti galima sėklomis, žaliais auginiais ir atlankomis. Į nuolatinę augimo vietą vertėtų perkelti jau ūgtelėjusius ir sustiprėjusius sodinukus.
Lengviausia sausmedžius dauginti auginiais. Kol sausmedžių sodinukai įsitvirtina dirvožemyje, juos galima pridengti.
Nereiktų išsigąsti, jei į nuolatinę vietą perkelti sausmedžiai auga lėtai. Tai normalu. Na, o pirmojo derliaus gali tekti palaukti ir penkerius metus. Tačiau genėti šiuos krūmus vertėtų labai atsargiai, nes žiedus sausmedžiai krauna ant praėjusių metų ūglių.
Lietuvos klimatui sausmedžiai tinka dėl vienos paprastos priežasties – jie gana lengvai pakelia šalčius ir gana sėkmingai peržiemoja.
Sveikatai naudingos uogos
Šio krūmo vaisiai – sultingos, tamsiai mėlynos, daugiasėklės uogos. Iš kitų uogų jos išsiskiria pailga forma.
Sausmedžių uogose gausu mikroelementų: magnio, vario, silicio, aliuminio, jodo, kalio, natrio, fosforo, geležies, kalcio ir kitų naudingųjų medžiagų. Šios uogos sveikatai naudingos ir dėl jose esančių C, B1, B2 vitaminų, karotinoidų, rauginių medžiagų, flavonoidų, organinių rūgščių, pektinų.
Pastebima, kad uogos svarbios optimaliai skrandžio, žarnyno ir kepenų veiklai. Jos taip pat naudingos tinkamai akių funkcijai, avitaminozės gydymui ir prevencijai, bendros organizmo būklės ir imuniteto stiprinimui.
