Ir dekoratyvus, ir skanus
Asparagus officinalis – toks oficialus, iš lotynų kalbos kilęs tiek smidrais, tiek šparagais vadinamų augalų pavadinimas. Lietuvoje šis augalas buvo žinomas ir auginamas jau prieš daugelį metų. Tiesa, tuo metu smidrai atlikdavo labiau dekoratyvinę funkciją: jie buvo sodinami gėlynuose arba kaip žalios ir estetiškos gyvatvorės alternatyva.
Kurį laiką Lietuvoje šparagai (smidrai) buvo pamiršti, o dabar į daržus sugrįžta kaip gurmaniškas ar net kiek egzotiškas maisto produktas.
Smidrai gali būti naudojami tiek kaip garnyras, tiek kaip pagrindinis patiekalas ar išskirtinis įvairių patiekalų ingredientas. Juos paruošti labai lengva: pakanka trumpai apkepti, troškinti ar apvirti. Šiuos augalus taip pat galima ir konservuoti. Kad termiškai apdoroti smidrai neprarastų traškumo, juos patartina aplieti šaltu vandeniu.
Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad maistui tinkami tik vos išdygę smidrų daigai. Tuo tarpu ūgtelėję smidrai atlieka minėtą dekoratyvią funkciją.
Kalorijų mažai – naudos daug
Skaniausios, o kartu ir maistingiausios būna smidrų galvutės. Šiuose augaluose yra nemažai geležies, vitaminų C, A ir K, vario, mangano, magnio, kalio, folio rūgšties ir kitų gerai sveikatai bei stipriam imunitetui svarbių medžiagų.
Šparaguose (smidruose) yra ir organizmui naudingų skaidulinių medžiagų, kurios teigiamai veikia žarnyną ir virškinimo procesus. Na, o geriausia žinia ta, kad šie augalai turi mažai kalorijų.
Be to, kai kurie tyrimai fiksuoja, kad jie pasižymi kraują valančiu poveikiu bei priešvėžinėmis savybėmis.
Šviesa – svarbiausia auginimo taisyklė
Nors šparagai (smidrai) pasižymi puikiomis skoninėmis ir maistinėmis savybėmis, o dekoratyviai atrodo ne tik darže ar gėlyne, bet ir lėkštėje, auginant juos nuosavame darže teks apsišarvuoti kantrybe. Pirmojo smidrų derliaus įprastai tenka palaukti dvejus ar net trejus metus.
Smidrai dažniausiai dauginami dviem būdais: sėklomis ir daigais. Norint greičiau mėgautis nuosavų smidrų derliumi arba siekiant užsiauginti gausesnį, vešlesnių augalų derlių, patartina į nuolatinę augimo vietą sodinti ne sėklas, o daigus, juos į dirvožemį perkeliant balandžio antrojoje pusėje ar gegužės mėnesį. Renkantis daigus, vertėtų atsižvelgti į jų klasę: A klasės šparagų (smidrų) daigai būna kokybiškesni ir stipresni nei B klasės.
Jei daigų šaknys yra labai ilgos, jas patartina patrumpinti: tai garantuos sėkmingą šparagų įsitvirtinimą žemėje.
Šie augalai mėgsta lengvą, neutralaus pH dirvožemį, kuris nėra sausas, tačiau nėra ir pernelyg drėgnas ar užmirkęs.
Vis tik svarbiausia smidrų auginimo taisyklė – vietos, į kurią patektų daug saulės spindulių, pasirinkimas. Kuo daugiau saulės gauna šie augalai, tuo vešlesni ir stipresni jie būna.
