Astrai
Šių gėlių rūšių įvairovė išties didelė, todėl astrų mėgėjai jų žiedais gali džiaugtis beveik visą vasarą. Kai kurios rūšys žiedus sukrauna dar vasarą, tačiau nemaža dalis rūšių pražysta rudenį.
Būtent rudenį sužydę vėlyvieji astrai gali tapti pagrindine gėlyno puošmena – vasarą astrų žiedai neretai paskęsta spalvų ir žiedų įvairovėje. O rudenį dėl ryškių žiedų jie tampa akį traukiančiu dekoratyviniu akcentu.
Astrai idealiai tinka tiems, kurie neturi daug laiko ir patirties sodininkystėje ar gėlių auginime. Būdamos nelepios, šios gėlės gana sėkmingai auga ir beveik neprižiūrimos.
Didelių reikalavimų jos nekelia ir dirvožemiui: bene pagrindinė sąlyga – dirvožemis, kuriame augs astrai, neturi būti labai drėgnas.
Patarimai astrų priežiūrai gana paprasti: jei astrai pamažu krauna žiedus, o kritulių nėra daug, juos patartina lieti, taip pat astrus rekomenduotina patręšti. Tręšimui tinka kompleksinės trąšos.
Žiemų astrai nebijo, todėl jų pridengti žiemos periodu nebūtina. Tiesa, nors vietai, kaip ir dirvožemiui, astrai nėra labai reiklūs, sėkmingiausiai jie auga saulės lepinamose vietose.
Chrizantemos
Chrizantemos – rudens klasika arba, kitaip tariant, universali rudenį pražystanti gėlė, kuri puikiai tinka tiek gėlynams, tiek kapų apsodinimui.
Šių gėlių nebūtina perkelti į dirvožemį – chrizantemos gana gerai auga bei žydi ir auginamos vazonuose. Perkeliant chrizantemas į dirvožemį, patartina rinktis lengvą ir purų dirvožemį bei vietas, į kurias patenka kuo daugiau saulės. Chrizantemos nemėgsta molingų vietų.
Beje, svarbu nepamiršti itin reikšmingo chrizantemų privalumo – jos ne tik gana sėkmingai pakelia šalčius ir šalnas, bet ištvermingai atlaiko persodinimą. Persodinti jas galima ir chrizantemoms žydint.
Chrizantemų spalvų ir žiedų formos įvairovė labai didelė. Žiedai gali būti paprasti, pilnaviduriai, pusiau pilnaviduriai.
Skiriasi ir žiedlapių formos – jos gali priminti spyglius ar net vamzdelius. O spalvų paletė labai didelė, pradedant balta spalva ir pasteliniais atspalviais, baigiant ryškiomis ir kiek netikėtomis spalvomis.
Chrizantemų įvairovę lemia jų savybės: šios gėlės pakankamai atsparios ligoms ir kenkėjams, gana lengvai dauginasi bei geba išverti kenksmingus aplinkos veiksnius.
Maža chrizantemų auginimo paslaptis: jei šias rudenines gėles auginote vazone, neskubėkite jų išmesti.
Nuskabykite nužydėjusius žiedus, apkarpykite stiebus ir žiemai palikite vėsioje vietoje, kurios temperatūra nenukrenta žemiau 0 ir nepakyla aukščiau 4 laipsnių.
Jurginai
Šios gėlės, priklausomai nuo rūšies, žydėti pradeda vasarą ir žiedais džiugina iki vėlyvo rudens.
Jurginai neretai tituluojami vienomis iš spalvingiausių rudens gėlių, kurių rūšių išties daug – pilnaviduriai, tuščiaviduriai, taisyklingi, netaisyklingi, miniatiūriniai, kaktusiniai, orchidėjiniai, bijūniniai, vienaeiliai ir kiti.
Drėgna, bet nešlapia žemė – tai pagrindinis jurginų auginimo reikalavimas. Jurginų auginimui patartina nesirinkti žemų, užbrinkusių, vėjo nuolat gairinamų vietų, didelių medžių kaimynystė taip pat nėra tinkama jurginams. Kuo lengvesnė dirva, tuo lengviau auga jurginai.
Auginant šias gėles, rekomenduotina saugoti jas nuo piktžolių, pasirūpinti nuolatiniu dirvožemio purenimu. Naudinga ir pamulčiuoti jurginus.
Svarbu atsiminti, kad jurginai nemėgsta persodinimo, todėl juos pasodinus patartina nekaitalioti jurginų augimo vietos.
Tiesa, artėjant šalčiams daugiamečių jurginų gumbus verta iškasti – susidūrę su šalčiu jie gali žūti. Gumbus patartina laikyti gerai vėdinamoje patalpoje, kurios drėgmė siekia daugmaž 80 proc., o temperatūra siekia apie 4-8 laipsnius.
