Obuolys vertas tikrai didesnio dėmesio. Ne vien todėl, kad obelys Lietuvoje užima didžiausius plotus soduose, kad gera obelis gali duoti apie 300 kg vaisių, kurių dalis, nelygu veislė, gali išsilaikyti iki naujo derliaus.
Pasaulyje obelų veislių dabar priskaičiuojama daugiau nei 10 tūkstančių.
Prieš du šimtus metų būtent obuolys padėjo mokslo žmonėms išsiaiškinti, kiek gyvas organizmas yra augalas. XVIII ir XIX amžių sandūroje garsusis prancūzų gamtininkas Jeanas Baptiste'as Lamarckas (1744-1829) dar nežinojo, kad augalai geba reaguoti ir netgi siųsti vieni kitiems signalus. Jis rašė: „Augalai neturi dirglumo pojūčių, jie nevirškina maisto, negali nei judėti, nei reaguoti į kokias nors bangas ar patys kaip nors paveikti kitus augalus“.
Po šimto metų, XIX ir XX amžių sandūroje, Indijos augalų fiziologas, fizikas ir biofizikas Jagadisas Chandra Bose'as (1858-1937) sukūrė kelis elektromagnetinių bangų prietaisus ir jais nustatė, kad ir augalai, kaip ir gyvūnai, reaguoja į išorinius dirgiklius.
Tyrimai leido paskelbti mintį, jog augalai turi dirglumo pojūčius, reaguoja į aplinkos elektromagnetines bangas, patys jas skleidžia ir tuo panašūs į gyvūnus, netgi atlieka tam tikrus judesius.
Vyresnio amžiaus sodininkai gali rodyti įvairius bandymus su obuoliais bei kitais augalais smalsiems vaikaičiams ir mokyti pažinti motinėlės gamtos paslaptis.
Čia ir glūdi ta papildoma sodo nauda, kai obuolys ne vien gomurį kutena, bet ir jauną protą miklinti gali. Tai ne mažiau naudinga nei derlius, nes gali vaiką paskatinti pasirinkti specialybę ateičiai. Štai keletas tokių bandymų, kuriuos galima daryto sode.
Jaučia skausmą
Reikia paimti obuolį ir iš dviejų pusių prie jo žievės priglausti jautraus galvanometro (kitaip dar vadinamo testeriu) elektrodus. Jokios srovės prietaisas neužfiksuos. Tada obuolį reikės perpjauti pusiau ir pašalinti sėklidę. Dabar, vieną laidą pridėjus prie vaisiaus odelės, o kitą įsmeigus į minkštimą pjūvyje, galvanometras parodys nedidelę elektros srovę.
Tą srovę mokslininkai vadina pažeidimo srove. Ji rodo, jog obuolys jaučia pjūviu padarytą skausmą ir signalizuoja apie tai. Tas srovės stiprumas laipsniškai mažės, kol vaisius mirs.
Jeigu obuolį perpjautume kabantį ant šakos, galvanometras agonijos skausmo signalą fiksuos kur kas ilgiau.
Labai jautrus prietaisas parodys ir obels šakelėje, lape, lapkotyje pjūvio sukeltas skausmo sroves.
Mokslininkai netgi išmatavo, kad skausmo signalas sklinda vidutiniu 15-18 cm/min. greičiu. Greičiau elektromagnetiniai signalai sklinda mimozos ir vabzdžius gaudančių augalų audiniais. Čia jis 12 cm nukeliauja per sekundę.
Elektromagnetiniai savijautos signalai praneša medžio šaknims, kad lapams pasidarė karšta ir reikia daugiau vandens. Taip pat lapams duoda žinią, kad jau galima pradėti fotosintezės darbus.
Panašiai signalus siunčia mūsų nervai. Įdomu, kad aukštyn augalų signalai keliauja beveik tris kartus greičiau negu žemyn.
Jau minėtas J.Ch.Bose'as apskaičiavo, kad paėmus 500 paprasčiausių žirnių iš daržo, sudėjus jų puseles tam tikra tvarka į grandinėlę ir pakaitinus galima gauti tokią srovę, kurios pakaktų elektros kėdei.
Pagreitina lapų kritimą
Sunku patikėti, tačiau nuskinti obuoliai gali nužudyti jaunus, tarkime, žirnių daigus. Mat nokinami obuoliai išskiria etileną. Būtent jis neigiamai veikia vos dygstančią sėklą.
Tai lengva parodyti vaikams, atlikus tokį paprastą bandymą. Po kelis vos pradėjusius dygti žirnius (galima bandyti ir su pomidorų, pipirnės, salotų bei kitų daržovių sėklomis) tereikia pakišti po dviem sandariais stikliniais gaubtais.
Po vienu jų kartu padėti kelis obuolius. Abu gaubtus laikyti šiltai tamsioje vietoje. Po kelių dienų aiškiai bus matyti, kad daigai iš sėklų be obuolių kaimynystės stiebiasi tiesiai aukštyn, o šalia obuolio auginami atsilieka ūgiu, išsikraipo, sulinksta.
Jeigu po gaubtais bus pakištos dvi stiklinės su pamerktomis šakelėmis žaliais lapais, tai obuolių kaimynystė pagreitins lapų kritimą.
Augalai gali judėti
Sode yra augalų, kurie gali judėti. Ne apie vėjo supamas obels šakas bei lapus kalbama. Apie vijoklinius augalus, pavyzdžiui apynį.
Pavasarį sparčiai augdamas savo viršūnę jis suka ratu pagal laikrodžio rodyklę pusmetrį siekiančiu ratu ir lipa atrama aukštyn. Vieną ratą padaro per dvi valandas.
Vijoklinė pupelės viršūnė sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Ne mažiau įdomūs stebėjimo objektai – citrinvytis bei aktinidija. Jie taip apsipina apie vielas, kad ne tik jas sulanksto, bet neretai ir nutraukia.
Agurko ir vynuogės ūsas taip pat turi savo judėjimo taisykles.
Sode smalsiems vaikams galima pademonstruoti ir rūkymo žalą gyvam organizmui. Čia netgi stikliniai gaubtai nereikalingi. Pakanka dviejų permatomų polietileninių maišelių.
Į juos tereikia įdėti stiklines su pamerktomis obels, kriaušės, serbento ar slyvos šakelėmis. Vieną maišelį reikės įsigudrinti pripildyti tabako dūmų. Maišelius sandariai užrišti ir palaukti keletą dienų. Ir mažiausias vaikas supras, kodėl žali lapeliai žuvo.
Kvapai saugo kiaušinį
Visi augalai sode bei darže turi savo kvapą. Stipresnį ar silpnesnį, bet turi.
Kvapą turintys augalai skleidžia fitoncidais vadinamas medžiagas. Fitoncidai turi didelę bakterijas žudančią galią. Tuo galima įsitikinti turint kelis virtus kiaušinius, sandarų maišelį (geriau būtų laboratorinė kolba) ir česnako, svogūno, krienų ar garstyčių. Visi jie auga darže.
Į kiekvieną maišelį ar kolbą dedama po vieną virtą ir nuluptą kiaušinį ir po saujelę vis kitokio stiprų kvapą turinčio fitoncidinio augalo. Kolbos ne tik uždaromos kamščiais, bet jie dar aplydomi karštu vašku ar parafinu.
Maišeliai patikimai užrišami, kad į juos nepatektų oro. Belieka stebėti, kuriame ilgiausiai išsilaikys nesugedęs kiaušinis. Mokslinėje literatūroje yra aprašytas bandymas, kai garstyčios kiaušinį išsaugojo nesugedusį net 20 metų.
Čia paminėti tik keli įdomesni bandymai. Jų yra daugybė.
Štai toks yra ne fizinis, bet intelektualusis mūsų sodų derlius, kurį mes, galima sakyti, supūdome net nepabandę paragauti.
